Nuo kitų metų planuojama didinti NPD ir atsisakyti PVM lengvatos šildymui

"Kitų metų biudžetas rengtas, atsižvelgiant į du pagrindinius prioritetus - tai socialinės atskirties mažinimas ir finansavimo didinimas krašto apsaugai. Socialinės atskirties problematika sprendžiama per du klausimus - NPD didinimas dirbantiems žmonėms ir auginantiems vaikus. Tam yra numatyta kitų metų biudžete 144 mln. eurų, taip pat Socialinio modelio įgyvendinimas - jam yra numatyta iš "Sodros" biudžeto apie 250 mln. eurų (dėl pensijų indeksavimo, - ELTA), o iš valstybės biudžeto - per 100 mln. eurų (kad iš "Sodros" biudžeto 1 proc. dėl bazinės pensijos dydžio būtų perkeliama našta finansuoti iš valstybės biudžeto, - ELTA)", - sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė po Vyriausybės posėdžio.

Nuo naujų metų planuojama didinti NPD nuo 200 iki 310 eurų ir nuo 120 iki 200 eurų didinama išmoka už kiekvieną vaiką. NPD didinimui numatyta skirti 144 mln. eurų, ir tai didina biudžeto deficitą 0,22 proc.

Finansų ministrė pripažino, kad naujame biudžete nenumatoma pratęsti PVM lengvatos šildymui.

"Su centralizuoto šildymo lengvata mes dotuojame iš valstybės biudžeto, kai jį mes turime taip styguoti ir su tokia įtampa daryti, kad nepažeistume išlaidų taisyklės, ir turtingus asmenis, kurie gyvena namuose, kurie yra aprūpinami centralizuotu šildymu. Aš galvoju, kad viskas turi būti pagrįsta, įvertinta, ir, jeigu reikia žmonėms padėti, reikia tai daryti per dotacijas", - sakė R. Budbergytė.

Šiuo metu šildymui taikomas 9 proc. PVM tarifas, tuo tarpu standartinis - 21 proc.

Pažadais papildomai kelti atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams finansų ministrė nesišvaistė ir paminėjo jau priimtus padidinimus bei sprendimą dėl NPD didinimo.

"Didesnių atlyginimų tikisi viešajame sektoriuje dirbantys darbuotojai. Buvo padidinti ir kultūros darbuotojams, ir mokytojams - nuo rugsėjo 1 dienos", - sakė R. Budbergytė.

Papildomai kelti atlyginimus pedagogams lėšų biudžeto projekte kol kas nenumatyta.

"Mes nuo rugsėjo 1 dienos padidinome, kaip buvo pasirašytas protokolas tarp Premjero ir švietimo profsąjungų, tam buvo skirta 24 mln. eurų. Projektai, kurių reikėtų, kad būtų galima kalbėti apie kažkokius kitus padidinimus, šiuo metu Vyriausybėje nebuvo svarstyti, jie yra registruoti Seime", - sakė R. Budbergytė.

Akcizo alkoholiui kelti neplanuojama, tačiau, pasak ministrės, planuojama greitinti sutartą akcizo padidinimą tabakui.

Krašto apsaugai planuojamas finansavimas padidėtų nuo 1,49 iki 1,8 proc. nuo BVP, tam planuojama skirti daugiau kaip 148 mln. eurų.

"Biudžeto projektas buvo rengtas labai įtemptai. Todėl, kad rengimas buvo susijęs su rinkimais į Parlamentą, todėl mūsų asignavimų valdytojų apetitai atrodydavo gana dideli, o tuo tarpu reikėjo laikytis nustatytų prioritetų, taip pat ir konstitucinio Fiskalinės drausmės įstatymo, ir ES reglamentų nuostatų, kurios numato mums išlaidų ribojimą. (...) Rezervo išlaidų didinimui nebeturime", - sakė R. Budbergytė.

Pasak ministrės, BVP augimas numatytas 2,7 proc.

"Geopolitinė situacija yra nors pagerėjusi, bet vis dar gana rizikinga, taip pat "Brexit'o" pasekmės - į visa tai turėjome atsižvelgti rengiant biudžetą, nes valstybės skola tokiai mažai atvirai rinkai yra dabar jau truputėlį per 40 proc. Todėl mes turime būti labai atsargūs priimant tokius tarptautinius ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, kurie gali sukelti ilgalaikes pasekmes mūsų biudžetui", - sakė R. Budbergytė.

Viešojo sektoriaus deficitas yra numatytas 0,8 proc. nuo BVP.

Europos Komisijai spalio 17 d. planuojama pateikti pirminį biudžeto projektą.

"Jie nepateiks jokios išvados, todėl, kad yra antras etapas, kai nauja Vyriausybė turės pateikti biudžetą, bet neformalus vertinimas vyks", - sakė R. Budbergytė.