Lietuva negali į Rusiją eksportuoti savo kiaulienos dėl tokio pastarosios valstybės sprendimo. O štai jautienos, paukštienos ir avienos rinkų Azijos ir Afrikos šalyse Lietuva atsisakė pati, nes taip nusprendė Seimas. Mėsos perdirbėjai tvirtina, kad į Izraelį ir musulmoniškus kraštus mėsą importuoti draudžia iš pažiūros nekalta įstatymo pataisa, uždraudusi gyvulius skersti prieš tai jų neapsvaiginus. Mat nei žydai, nei musulmonai paskerstų prieš tai apsvaigintų gyvulių mėsos nevalgo.
Islamiškų kraštų rinkos užsidarė
„Labai daug jautienos galėtume vežti į musulmoniškas šalis, kuriose kiauliena nevartojama. Tačiau į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą įrašyta pernai įsigaliojusi nuostata, kad negalimi gyvūnų ritualiniai skerdimai - negalima skersti jų neapsvaiginus. Vien dėl tos pataisos mes negalime tiekti jautienos nė vienai musulmoniškai šaliai, nes pagal musulmonišką ritualą gyvuliai skerdžiami prieš tai jų neapsvaiginus. Todėl užsidarė tokios itin mokios šalys kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, Omanas, Saudo Arabija ir t.t. Taip pat ir Izraelis, kur irgi dėl religinių sumetimų valgoma tik neapsvaigintų gyvulių mėsa. Tačiau įstatymas netaisomas“, - „Respublikai“ sakė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.
Su tokiais skundais verslininkai buvo kreipęsi ir į Seimą. Todėl parlamentarų grupė pernai spalį registravo projektą, kuriuo siūlė palikti nuostatą, kad gyvūnų skerdimas galimas tik juos apsvaiginus, tačiau su išlyga: išskyrus tuos atvejus, kai gyvūnai skerdžiami neapsvaiginti laikantis tam tikrų metodų, kokių reikalauja religinės apeigos.
Dilema: svarbiau žmonės ar gyvūnai?
Vienas iš projekto autorių parlamentaras Vytautas Gapšys akcentavo, jog pataisos buvo siūlomos būtent dėl to, kad lietuviškai mėsai atsivertų Izraelio ir musulmoniškų kraštų rinkos.
„Po pateikimo Seimas projektui pritarė, bet paskui jis buvo atmestas Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Turbūt todėl, kad labai sukilo gyvūnų teisių gynėjai. Tačiau vis tiek manau, kad mes teiksime projektą Seimui svarstyti. Aš suprantu, kad yra du interesai: vienas - ekonominis, kitas - gyvūnų apsaugos. Kiekvienas Seimo narys turi apsispręsti, kurį interesą jam palaikyti, kas jam svarbiau: žmonės ar gyvūnai. Reikia gerbti abi nuomones. Tačiau pagal mūsų siūlymą skersti gyvūnus neapsvaiginus būtų galima tik tuos, kurie skiriami Izraelio ir musulmoniškų kraštų rinkoms - tradiciniam košeriniam ir musulmoniškam maistui. Tačiau mes pernelyg uoliai įgyvendinome europinius dokumentus, o dėl to nukentėjo mūsų eksportas“, - paaiškino V.Gapšys.
Reagavo peticija
Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacija pernai rudenį net parengė peticijos projektą ir internete sulaukė pusšešto tūkstančio žmonių palaikymo.
„Pasiūlymas leisti gyvulių skerdimą be apsvaiginimo yra atgalinis žingsnis siekiant aukštesnių gyvūnų apsaugos standartų Lietuvoje, jis negali būti pateisinamas nei religinėmis, nei ekonominėmis priežastimis. Gyvūnų skerdimas skerdyklose yra siaubinga patirtis gyvūnams. Procesas dažnai vyksta besisukančiose kabyklose, ant kurių gyvuliai kabinami žemyn galva ir paliekami nukraujuoti skausmuose ir kančiose, prieš tai perpjaunant jiems gerkles. Dažnai visa tai stebi šalia skerdimui laikomi kiti gyvi gyvuliai. Tokia pramoninė ritualinio skerdimo versija turi labai mažai ką bendro su ritualinio skerdimo tradicijomis. Skerdimo metu gyvūnams suteikiamo skausmo ir kančių gali būti lengvai išvengta prieš tai juos apsvaiginus, kas yra šiandien įtvirtinta Lietuvos gyvūnų apsaugos įstatyme“, - tvirtino Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė.
Beje, Europos Tarybos reglamentas leidžia šalims pačioms pasirinkti, ar reikia įvesti absoliutų draudimą. Tačiau Lietuva tuo nepasinaudojo. B.Kymantaitės teigimu, Europoje, be Lietuvos, absoliutų draudimą dar taiko Švedija, Norvegija, Šveicarija, Lenkija, Suomija, Slovėnija ir Malta.
Problemos pataisa nesprendžia
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas E.Mackevičius tvirtino, jog naujos redakcijos įstatymas dėl gyvūnų gerovės pradėtas kurti dėl to, kad pas vieną ūkininką iš bado ėmė gaišti arkliai, o tuometiniai įstatymai neleido likusių arklių išgelbėti atimant iš savininko. Besvarstant kilo idėja kankinimu laikyti ir gyvūnų skerdimą jų neapsvaiginus, ji ir buvo įteisinta.
„Tas vienas žodis lietuviškai mėsai uždarė šimtamilijonines rinkas, nes skerdimas apsvaiginus būtų musulmonų ir žydų religijų pažeidimas. Pavyzdžiui, musulmoniškuose kraštuose gyvūnas turi būti paskerstas pagal vadinamuosius halal reikalavimus: su šventiko priežiūra, staigiai gyvūną papjovus. Mes, mėsos perdirbėjai, ilgą laiką kovojome, kad į tuos kraštus nebūtų vežami gyvi galvijai. Vis dėlto kelis tūkstančius kilometrų vežti reikia, gyvūnas kankinasi. O dabar išėjo paradoksas: negalima skersti pagal musulmonų reikalavimus. Tai gal vėl pradėti vežti gyvus galvijus? Tačiau vis tiek jie musulmoniškuose kraštuose bus paskersti pagal halal reikalavimus. Tik dar kankinsis kelionėje. Todėl draudimas nieko nesprendžia, tik uždaro rinkas. O gyvus galvijus vežti pavojinga, nes gali atsivežti įvairių ligų, tokių kaip kiaulių maras ar snukio ir nagų liga. O jei ją atsiveši, tada galvijų mėsos eksportas bus uždraustas ir į kitas šalis“, - dėstė E.Mackevičius.
Kontroliuotų patys
Anot jo, jei tokio draudimo nebūtų, atsivertų labai turtingos Omano, Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų rinkos, kurios labai domisi lietuviška mėsa. Tiesa, sutarčių dėl mėsos eksporto su jomis Lietuva nėra pasirašiusi, tačiau kai jos rodo tokį suinteresuotumą, derybos ilgai netruktų. Beje, jei Lietuva panaikintų draudimą skersti gyvūnus jų neapsvaiginus ir dėl eksporto susitartų, tarkime, su Omanu, būtent iš šios šalies atvyktų šventikai ir kontroliuotų, ar laikomasi halal reikalavimų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą