„Nutekėjimai“ iš euro zonos bankų

Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, per 12 mėnesių laikotarpį, pasibaigusį liepos 31 d., iš bankų Ispanijoje, Portugalijoje, Airijoje ir Graikijoje iš viso atsiimta 326 mlrd. eurų. Sunki Airijos ir Graikijos bankų būklė pernai įsivyravo ir Ispanijoje bei Portugalijoje.

Indėlių atsiėmimas iš minėtųjų keturių šalių bankų sutampa su maždaug 300 mlrd. lėšų prieaugiu septynių pagrindinėmis laikomų, tokių kaip Vokietija ir Prancūzija, euro zonos valstybių bankuose. Tai veda prie dviejų pakopų bankų sistemos, kuri blokuoja ekonomikos atsigavimą, ir nenuovokios Europos centrinio banko (ECB) politikos jau trečiaisiais skolų krizės metais.

„Kapitalo nutekėjimas veda prie euro zonos suirimo ir susiskaldymo tarp periferijos ir centro. Skolindamosi periferijoje kompanijos moka nuo 1 iki 2 procentinių punktų daugiau. Esant tokiam skirtumui augimo atkurti negalima“, - teigia „Royal Bank of Scotland Group“ atstovas Albertas Galas (Alberto Gallo).

Tuo tarpu euro grupės pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) perspėjo, kad Europa neturėtų skubėti įsteigti Europos bankų sąjungą.

„Tiesa, kad esame pasiryžę kuo greičiau įsteigti bankų sąjungą, bankų priežiūros organą, tačiau taip pat tiesa yra tai, kad turėtume tam skirti pakankamai laiko. Aš esu ne už skubų bankų sąjungos steigimą, o už nuodugnų pasiruošimą“, - sakė Ž.K.Junkeris.

ES lyderiai bankų priežiūros sistemą susitarė sukurti birželį, kai buvo spendžiamas klausimas dėl tiesioginio lėšų pervedimo šalių bankams, o ne vyriausybėms. Pagal priimtą planą, ECB teks didelės galios prižiūrėti visus euro zonos bankus.

Tuo tarpu Švedijos centrinio banko vadovai užvakar pareiškė, kad euro zonos perspektyvą vertina pesimistiškai, ir akcentavo, kad Europos politiniai lyderiai iki šiol dar nepasiūlė jokių patikimų krizės sprendimo būdų.

„Visi centrinio banko komiteto nariai mano, kad situacija euro zonoje tebėra neaiški ir kad krizė regione tęsis“, - teigiama susitikimo protokole. Centrinio banko vadovo Stefano Ingveso (Stefan Ingves) teigimu, „galime prognozuoti, kad nežinomybė tęsis tol, kol bus įgyvendintos patikimos priemonės“.

Banko viceprezidentas Larsas Svensonas (Lars Svensson) dabartinę situaciją įvertino dar pesimistiškiau ir sakė, kad galimybės euro zonos skolų krizę išspręsti patenkinamu būdu kol kas atrodo menkos. Jis neatmetė ir „pragaištingos pabaigos“ scenarijaus.

***

Suomijos premjeras Jurkis Katainenas (Jyrki Katainen) vakar sakė nesąs tikras, kad Europos centrinio banko (ECB) obligacijų išpirkimo planas padės sumažinti krizės prislėgtų šalių skolinimosi kainas ilgalaikiu laikotarpiu.

„Paskelbus apie ECB planą situacija pagerėjo, tačiau nesu visiškai įsitikinęs, kad programa padės ateityje“, - žurnalistams sakė J.Katainenas.

Finansų rinkos ECB planus atnaujinti obligacijų išpirkimo programą sutiko itin palankiai.

Tačiau J.Katainenas teigia, kad rinkos nepakankamai įvertino Ispanijos reformas ir kad aukštos palūkanos neatspindėjo pagerėjusio šalies konkurencingumo.

„Problema yra ta, kad ką šalys bedarytų, palūkanų normos dėl to nebūtinai sumažėja, nes rinkos neanalizuoja kiekvienos šalies individualių veiksmų, o bijo domino efekto“, - kalbėjo Suomijos premjeras.

Jis taip pat sakė, kad reikia papildomų priemonių, tokių kaip padengtos paskolos, kurias jis siūlė per ES viršūnių susitikimą dar birželį.

„Mums reikia bendrų kelio ženklų, nebūtinai bendros atsakomybės, bet išeities, dėl kurios rinkos turėtų daugiau laiko įvertinti Ispanijos pastangas“, - pridūrė J.Katainenas.