Kelių dešimtmečių rekordus šiemet sumušusi aukso kaina juvelyrinių dirbinių pirkėjų neišgąsdino. Šie gaminiai jau pabrango ir, planuojama, brangs dar.
"Aukso brangimas susijęs su įvykiais akcijų rinkoje. Kai tik finansinis turtas krenta, aukso kaina paprastai šoka į viršų. Tai susiję ir su infliacijos lūkesčiais JAV, prognozėmis, kad ji didės", - sakė Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento direktorius Arvydas Kregždė.
Vien per metus auksas pabrango beveik 40 proc. - nuo maždaug 680 iki 920 JAV dolerių už trojos unciją (apie 31 g).
Pasak A. Kregždės, iki panašių aukštumų aukso kaina buvo šoktelėjusi 1980-aisiais - tuo metu JAV krėtė didelė infliacija.
Tiesa, anot A. Kregždės, nežinia, kiek įtakos tokia aukso kainų pasiutpolkė turės Lietuvai - aukso luitais čia nelabai domimasi, nors, pavyzdžiui, Lietuvos banko išleidžiamos proginės monetos, turinčios kelis gramus aukso, išgraibstomos labai greitai. Sutuoktinių žiedų brangimas nėra toks, kad vartotojams tai turėtų didelės įtakos.
Lietuvos bankas užsienyje saugo 5,8 tonos mūsų valstybės aukso atsargų - šis brangusis metalas investuojamas. Pasaulyje brangstant auksui didėja ir Lietuvos turto vertė, tačiau, anot A. Kregždės, pelno šis brangimas neatneš.
Brangs dvigubai?
Pasak UAB "Aukso deivė" direktoriaus Kęstučio Sarpaliaus, gryno aukso kaina per paskutiniuosius keletą metų šoktelėjo dvigubai, todėl gaminiai neišvengiamai turi brangti.
Jo teigimu, prieš 8-10 metų fabrikinių standartų aukso dirbinio gramo kaina buvo 55-60, o šiuo metu siekia 100-130 litų. Individualūs gaminiai kainuoja atsižvelgiant į trojos uncijos kainą ir tai, kiek prašoma už darbą.
"Gaminių kainos jau kilo gal kokius tris kartus per metus, tačiau skirtingai. Tai priklauso nuo gamintojo, dirbinio struktūros, kiek buvo įvertintas darbas", - sakė UAB "Aukso centras" atstovė Andželika Vėberytė.
Jos teigimu, tarptautinėje juvelyrikos parodoje Vičenzoje (Italija) nuskambėjo prognozių, kad kainos nuo dabar gali kilti dar dvigubai.
"Anksčiau vardinių žiedų kainos buvo labai aukštos. Dabar tokius sutuoktiniams labiau verta užsisakyti, nes suma palyginti jau nėra tokia didelė", - atkreipė dėmesį A. Vėberytė.
Anot juvelyro Viktoro Sitalo, aukso dirbinių gamintojai nuolat reaguoja į žaliavos kainos pokyčius - papuošalai jau senokai brangsta, kaina nuolat keičiasi, tačiau yra buvę ir kritimų.
"Aukso kainą biržoje sekam kasdien, kad neatsitiktų taip, jog nusipirkom brangiau, o parduosim pigiau. Bet taip yra bet kurioje pramonės šakoje", - sakė V. Sitalo.
Sidabru nesižavi
Brangsta ir sidabro žaliava. Tiesa, anot A. Vėberytės, vartotojai tai nelabai jaučia - sidabras pigus, dėl pabrangusios žaliavos papuošalų kainos "ūgteli" gal tik vienu kitu litu. Sidabro žaliavos dalis bendroje gaminio kainoje yra mažesnė nei aukso.
Pasitaiko, jog naujai iškepti sutuoktiniai pasipuošia ne aukso, o sidabro žiedais. Vis dėlto manoma, kad sidabro papuošalai auksinių neišstums.
"Sidabras nėra toks praktiškas. Brilianto į sidabrą normalus juvelyras nedės, nes jis sidabro "bijo" - metalas minkštas, akmuo iš jo vėliau iškrenta. Be to, iš aukso galima padaryti mažesnį, smulkesnį dirbinį", - sakė K. Sarpalius.
"Sidabrinių dirbinių nusidėvėjimas didesnis, jų išvaizda nešiojant greičiau keičiasi", - antrino V. Sitalo.
Juvelyras prisipažino, jog daryti sidabrinių tuoktuvių žiedų jam neteko.
"Tikima, jog tuokiamasi vienintelį kartą gyvenime ir čia netaupoma. Sidabriniai tuoktuvių žiedai mūvimi nebent kitais motyvais - norima išsiskirti ar žmogui tiesiog nesvarbu. Su aukso kainų kilimu tą sieti vargu ar galima", - sakė V. Sitalo.
Apskritai, anot jo, aukso kainos svyravimas dirbinių paklausai nelabai turi įtakos. Nors šiuo metu kaina rekordiškai didelė, užsakymų, pasak V. Sitalo, nei jam nei kolegoms nesumažėjo, darbo yra sočiai. Tikimasi, jog taip bus ir ateityje.
Kodėl verta pirkti auksą?
Per paskutiniuosius 200 metų auksas įrodė savo stabilumą. Už vieną unciją gryno aukso vis dar galima nupirkti tą patį, ką ir prieš du šimtmečius. Iš tiesų tendencija yra tokia, kad galima įsigyti daugiau. Popierinių pinigų vertės pokyčiai visame pasaulyje dramatiški atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą. Pavyzdžiui, tai, kas 1800-aisiais kainavo 20 JAV dolerių, 2005 metais - jau 216.
Prognozuojama, kad panaši situacija tęsis ir ateinančiais šimtmečiais: infliacija, recesija, spausdinama vis daugiau popierinių pinigų. Tačiau gryno aukso trojos uncijos vertė išliks tokia pat, atsižvelgiant į jos perkamąją galią.
Aukso - luitų bei monetų - vertė išlieka net jei akcijų rinką ištiktų krizė ar įsibėgėtų ekonomikos recesija.
Vis dėlto investuojantiesiems į auksą ir perkantiems auksines monetas patariama būti atsargiems dėl tikimybės įsigyti klastotę. Įdomu tai, jog įrodyta, kad aklieji klastotę sugeba atskirti geriau nei matantieji. Klastotes nuo tikrų aukso monetų galima bandyti atskirti ir pagal jų skambėjimą, taip pat - krimstelėjus dantimis, kaip rodoma filmuose apie piratus.
Parengta pagal goldprice.org
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą