Pastarieji būgštauja, kad netekęs didžiausio mecenato bus priversti prašyti pinigų iš miesto kišenės.
„Žiauru“, „verslo ribojimas“, „nėra labai linksma“, taip šį draudimą vertina Klaipėdos ir Palangos verslininkai. Daugelio jų teigimu, valdžia tikrai pasirinko ne patį išmintingiausią būdą riboti alkoholinių gėrimų vartojimą.
„Tie, kas nori prisigerti, tikrai į kavinių lauko terasas nevaikšto. Jie randa ir kitų būdų apsisvaiginti. Dažniausiai traukia į visą parą dirbančias alkoholinių gėrimų parduotuves“, - piktinasi verslininkai.
Lauko kavinių ateitis – migloje
„Mano verslui tai labai blogai. Sezono metu visi nori lauke sėdėti. Mano kavinėje Klaipėdoje yra 70 vietų ir tiek pat – gatvėje įrengtoje terasoje. Tai vasara viduje klientų būna lygiai nulis. Palangoje proporcijos tokios pačios. Aišku, galima lauke įrengtoje terasoje valgyti, o alaus bokalą nusipirkti viduje ir paskui bėgioti iš kiemo po kiekvieno kąsnio atsigerti“, - šmaikštavo kavinių Palangoje ir Klaipėdoje savininkas Ramūnas Pocevičius.
Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos valdybos narė Inga Česnakienė įsitikinusi, kad alkoholio vartojimo mažinimo idėjos autoriai nuėjo ne tuo keliu.
„Ar kas nors analizavo, kad būtent lauko terasose žmonės labiausiai prisigeria? Juk mes dirbame tik iki 23-24 valandos. Norintieji apsisvaiginti tai daro kitose vietose. Tik neseniai pasidžiaugėme, kad Klaipėdos senamiestis pradeda atsigauti, gražėja, o dabar štai – toks smūgis. Miestas ir taip tuštėja, jeigu dar ir lauko terasas panaikinsime, tai nebus ko ir eiti į tą miestą. Visi važiuos tik į pajūrį“, – svarstė verslininkė.
Ji juokėsi, kad ūkininkų pavyzdžiu sekti ir į Vilnių važiuoti traktoriais neketina. Esą tam pasitelkiami pagalbininkai sostinės institucijų koridoriuose.
„Gal pavyks kaip nors sušvelninti tą draudimą. Negi uždraudus prekiauti alumi lauko terasose žmonės liausis girtuokliauti? Juk yra kitų būdų mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą – galima riboti prekybos laiką, gėrimų stiprumą“, - alternatyvas siūlė I. Česnakienė.
Jūros šventė neteks mecenato
Planuojamas draudimas gali skaudžiai atsiliepti ir didžiausiam bei daugiausiai lankytojų pritraukiančiam renginiui pajūryje Jūros šventei.
Šią fiestą organizuojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys sakė, kad yra didelė tikimybė, kad bus prarastas renginio mecenatas. Be to, miestas neteks pajamų, kurias licencijų pavidalu sumokėtų verslininkai. O tai gali tapti našta Klaipėdos miesto biudžetui, kuris turėtų kompensuoti mecenato netektį ir nemenką sumą skirti būtent šventės renginiams organizuoti.
„Jeigu būtų uždraustas silpnojo alkoholio vartojimas ar pardavimas festivaliuose, pirmiausia tai būtų labai ekonomiškai nenaudinga. Būtų prarasti pinigai, kuriuos sumoka verslininkai už licencijas prekiauti alumi. Be to, mes patys įrengiame apie 30 lauko kavinių, kurias išnuomojame. Jei bus draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tai niekas jų nesinuomos ir miestas neteks įplaukų. Todėl, neatmeskime galimybės, kad visus renginius ir tradicines šventes tektų finansuoti miesto mokesčių mokėtojams“, - niūrią ateitį piešė R. Žiubrys.
Jis taip pat pasvarstė, kad šventė gali prarasti ir didžiausią mecenatą – tradiciškai mus rėmusią alaus daryklą.
Tai yra labai nemažas finansinis indėlis ir aš abejoju, ar galės valdžia, pati Vyriausybė arba Seimas, kokiu nors būdu kompensuoti festivalio organizatoriams tuos praradimus. Vilnius niekuomet nėra skyręs lėšų Jūros šventei organizuoti“, – kalbėjo R. Žiubrys.
Jis priminė atvejį, kad didžiausia tabako gaminių gamintoja „Philip Morris Lietuva“ yra rėmusi Klaipėdos kalėdinius renginius, pirkusi miesto eglę. Tačiau uždraudus tabako reklamą ši įmonė neberemia jokių renginių.
„Tai ir mūsų mecenatas nebeturės intereso remti šventę, kurioje neliks alaus“, - apibendrino R. Žiubrys.
UAB „Švyturys-Utenos alus“ korporatyvinių reikalų direktorius Dainius Smailys komentuodamas šią situaciją nevyniodamas į vatą patvirtino, kad uždraudus alaus reklamą ir jo prekybą finansinė parama Jūros šventei tikrai sumažės.
„Atsakymas yra labai aiškus – mecenato pozicijos tiesiog nebeliks. Žinoma, draugystė kažkokia gal ir išliks, tačiau tikrai ne tokia apimtimi. Jei neklystu, mecenavimo sutartis su „Klaipėdos šventėmis“ yra pasirašyta, tačiau tai nebeturi jokios reikšmės. Nes planuojamas draudimas patenka į „force majeure“ aplinkybių sritį, nes situacija gali būti kita, nei buvo pasirašant sutartį“, - sakė D. Smailys.
Paplūdimiuose kavinių mažės
Penktadienį susirinkę Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos nariai svarstė perspektyvas, kurios jų laukia įsigaliojus draudimui.
Jie išreiškė vieningą poziciją, kad ši paslauga privalo išlikti.
Pasak asociacijos prezidentės Ingridos Valaitienės, verslininkai sutinka, kad paplūdimiuose laikinų terasų liktų mažiau, tačiau išlikusių savininkai privalėtų įsipareigoti investuoti tam tikrą sumą, kad paslauga būtų kokybiška.
„Mes pasisakome už kokybiškas paslaugas. Visame pasaulyje paplūdimiuose veikia terasos, kuriose pardavinėjami silpni alkoholiniai gėrimai. Mūsų manymu, tokia saikingo gėrimo kultūra turėtų būti propaguojama ir Palangoje. Verslininkai įsipareigotų investuoti, o tuo užtikrintų, kad jie turi ilgalaikių interesų, o čia atėjo ne metams tik pasipinigauti“, - sakė I. Valaitienė.
Jos teigimu, visiškai uždrausti prekybos lauko kavinėse nereikėtų.
„Ši paslauga teikiama būtent vasarotojams, kurie ieško tų kavinių, kur galima prisėsti lauke, mėgautis oru ir tuo pat metu užsisakyti taurę vyno ar alaus.
Klientai ateina ne prisigerti, o mėgautis maistu ir gėrimais. Norint sumažinti alkoholio vartojimą galima rasti ir kitų sprendimų, tačiau draudimas, tai pats blogiausias kelias“, – tvirtino I. Valaitienė.
Primename, kad sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos atstovė spaudai Lina Bušinskaitė – Šriubėnė tvirtino, kad tokio draudimo reikia siekiant sumažinti alkoholio vartojimą.
„Siekiant sumažinti alkoholio vartojimą, o ypač viešose vietose, kur lankosi ir šeimos su mažais vaikais, bei siekiant saugoti viešąją tvarką, bus siūloma pritarti draudimui prekiauti alkoholiu nestacionarinėse vietose. Stacionarios kavinės galės išnešti staliukus į lauką ir aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis. Sezoninių kavinių neliks“, – DELFI sakė ji.
Tokiam draudimui pritaria ir premjeras Saulius Skvernelis.
„Dėl nestacionarių kavinių ir paviljonų, tai niekas jų veiklos nedraudžia, tiesiog yra vienintelis apribojimas – prekyba alkoholiu. Jei tų laikinų kavinių vienintelis tikslas – prekiauti tik alkoholiu, tai čia vienas požiūris, ir kitas – jei teikiamos ir maitinimo paslaugos, prekyba vaisvandeniais ir visu kitu, ko reikia žmogui besiilsinčiam pajūryje ar kur kitur. Mes sutapatiname, kad lauko kavinė yra lygi alkoholio prekybos taškui ir daugiau nieko nematome“, - LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ sakė jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą