"Klaipėda yra visos Vakarų Lietuvos variklis. Tačiau, kad ir stipraus, bet vienintelio ekonominio centro regione kol kas nepakanka, kad gyvenimo lygis augtų ir aplinkinėse savivaldybėse", - sako "Swedbank" Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.
Ji atvėrė itin kontrastingą finansinės ir ekonominės situacijos vaizdą. Nors Klaipėdoje užfiksuotas antras didžiausias vidutinis darbo atlygis šalyje - 1 771 Lt, lenkiantis šalies vidurkį (1 645 Lt), tačiau kaimyninėje Kretingoje darbo užmokestis - trečias pagal kuklumą - 1 261 Lt.
Tempia uostas
"Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kurį vertinama gyventojų finansinė situacija ir gyvenimo gerovė - pajamos. Didžiausią vidutinį atlyginimą Statistikos departamentas fiksuoja tose savivaldybėse, kuriose gyvena daugiausia aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir yra įsikūrę verslo gigantai. Akivaizdu, kad Klaipėdos rodiklius gerokai patempia puiki uosto kompanijų ekonominė situacija", - komentavo O. Bložienė.
Klaipėdos pensininkų pajamos - penktos pagal dydį iš visų 60 Lietuvos savivaldybių. Uostamiestyje vidutinė senatvės pensija siekia 779 Lt. Solidesnėmis pensijomis gali džiaugtis tų miestų gyventojai, kuriuose nuo sovietinių laikų buvo sutelkta nemažai pramonės įmonių, tuomet gyventojams leidusių daugiau uždirbti.
"Tad tikėtina, kad dabar Klaipėdoje dirbantys žmonės senatvėje taip pat nesiskųs pensijomis, nes jų atlyginimai šiuo metu yra vieni didžiausių šalyje", - sakė finansų analitikė.
Vidutinių pensijų lentelės apačioje, kaip ir pernai, rikiuojasi Šilalės rajono, Pagėgių ir Skuodo rajono savivaldybės - jose pensijų vidurkis nesiekia 680 Lt.
Versliausi - Neringoje ir Palangoje
Vakarų Lietuva išsiskiria ir sumažėjusių registruotų bedarbių skaičiumi. 2001 m. darbo paieškos sėkmingai pasibaigė beveik kas antram Šilalės rajono, 39 proc. Klaipėdos ir 36 proc. Palangos savivaldybių bedarbių.
"Bedarbių gretų praretėjimas sietinas su itin sėkminga jūrų uosto veikla. Prie šios tendencijos prisidėjo ir išaugęs gyventojų verslumas, beje, juntamas visoje šalyje. Apie tai liudija pernai Lietuvoje beveik ketvirtadaliu išaugęs dirbančiųjų pagal verslo liudijimą skaičius. Beveik 15 procentų padaugėjo besiverčiančių individualia veikla. Klaipėdoje tam įtakos turėjo ir vykęs krepšinio čempionatas", - teigė O. Bložienė.
Ji pastebėjo, kad pajūryje ypač populiarios dviračių nuomos ir gintaro dirbinių gamybos veiklos, o Kaune ir Vilniuje daugiausia verslo liudijimų išduodama astrologinei veiklai.
"Versliausios Lietuvoje - Neringos, Palangos ir Rietavo savivaldybės. Neringoje kas penktas gyventojas turi verslo liudijimą, Palangoje - kas dešimtas. Tai nestebina, nes pajūrio regiono gyventojai gali pasiūlyti daugiausia sezoninių darbų paslaugų sferoje", - kalbėjo O. Bložienė.
Palanga močiučių
Beje, Palanga yra ne tik tarp versliausių savivaldybių, bet ir pati seniausia. Čia vidutinis gyventojų amžius - 41 metai, kai vidutinis visos Lietuvos gyventojų amžius šių metų pradžioje nesiekia 40-ies.
"Kuo vyresnė visuomenė, tuo ji mažiau konkurencinga ir tai savivaldybei sunkiau pritraukti investicijas", - pastebėjo Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė.
Per praėjusius metus atjaunėti pavyko tik Neringos savivaldybei, tačiau manoma, kad tai tik teoriniai skaičiai, kuriuos galėjo nulemti prisiregistravę poilsiautojai arba sieną norintys kirsti asmenys.
Jauniausi gyventojai regione susitelkę Šilutės ir Šilalės rajonų savivaldybėse. Gyventojų amžiaus vidurkis čia nesiekia 38 metų.
"Matyt, čia gyvenantis jaunimas randa tam tikrų pragyvenimo būdų ir nėra priverstas emigruoti", - šypsodamasi apie nelegalius uždarbius užsiminė finansų analitikė.
Prasiskolinę
Vienintelis rodiklis, kuris tempia Klaipėdos regioną žemyn - pradelstų įsiskolinimų skaičiaus didėjimas. Net šešios iš vienuolikos regiono savivaldybių patenka tarp dešimties tų, kuriose vidutiniai gyventojų pradelsti mokėjimai didžiausi.
"Ši našta klaipėdiečius užgulė dėl buvusio išpūsto nekilnojamojo turto kainų burbulo. Daugelis pasiėmę didžiules paskolas dabar neišgali jų sumokėti. Kaip ir praėjusiais metais, pagal šį rodiklį pirmauja palangiškiai. Šiuo metu vienas įsiskolinęs palangiškis vidutiniškai yra pradelsęs 16 300 litų siekiantį mokėjimą, o ši suma viršija per metus gaunamas statistinio Palangos gyventojo pajamas - 1 310 litų", - komentavo finansų analitikė.
Tuo metu mažesnių miestelių gyventojai dažniausiai neįstengia padengti įsiskolinimų greitiesiems kreditams. Pavyzdžiui, Rietavo rajone vidutinis pradelstas mokėjimas greitųjų kreditų bendrovėms yra trečias pagal dydį šalyje (1 003 Lt), Plungėje - penktas (959 Lt).
"Tai tik dar kartą parodo, kad gyventojai, neatsispirdami skolinimuisi iš lengviau prieinamų šaltinių, adekvačiai neįvertina šių paslaugų sąlygų ir savo finansinių galimybių. Tad ir šiais metais pagrindinis uždavinys daugeliui gyventojų - išmokti gyventi pagal galimybes", - sakė O. Bložienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą