ES ir Lietuva
Ar galės kada Klaipėdos kelininkai nevaržomai lopyti Briuselio gatves, o kirpėjos be jokių apribojimų tvarkyti Paryžiaus ponių plaukus?
Paslaugų direktyva, numatanti laisvą paslaugų judėjimą visoje Europos Sąjungoje (ES) - bene pats svarbiausias šios kadencijos Europos Parlamento (EP) darbas.
Ši direktyva, būdama Europos ekonomikos augimą numačiusios Lisabonos strategijos dalimi, kai kuriose Vakarų Europos šalyse vadinama beveik Trojos arkliu, neva išleisiančiu ordas Rytų europiečių, kurie suės jų puikią ekonomiką.
Šių šalių požiūrį į direktyvą atspindi ir jų sugalvotas naujas jos pavadinimas - Frankenšteino direktyva, taip pašiepiant ją pasiūliusį ankstesnį Vidaus rinkos komisarą Fritsą Bolkenšteiną.
Prancūzijos bei Vokietijos ūkis iš tiesų yra tvirtas, tačiau dėl savo uždarumo nekelia susižavėjimo visos Europos klestėjimą regintiems liberaliems ES politikams. Būtent todėl norima priimti Paslaugų direktyvą, leisiančią latvių statybininkams ar lenkų santechnikams laisvai teikti savo paslaugas šiose šalyse. Ir būtent todėl jos tam priešinasi.
Lietuvoje ši direktyva yra sulaukusi tik pritariančių balsų - ir valdžios, ir ekonomistų. Už ją bent jau sakosi esą ir mūsų šalyje išrinkti europarlamentarai. Ar jų lūkesčiai išsipildys, turėtų būti aišku jau rytoj. Tiesa, sėkmės atveju dar reikia, kad tam pritartų ir Taryba.
Kilmės šalis dingo
Vienas pagrindinių direktyvos objektų, dėl kurio daugiausiai ir kilo diskusijų, buvo kilmės šalies principas. Tai reiškė, kad, pavyzdžiui, Lietuvos įmonei teikiant paslaugas kokioje nors Austrijoje, tai įmonei būtų taikomi mūsų šalies įstatymai, nors reikėtų laikytis ir tam tikrų šalies, kurioje dirbama, reikalavimų.
Bene geriausiai kilmės šalies principą praėjusią savaitę spaudos konferencijoje Briuselyje apibūdino europarlamentaras iš Nyderlandų Toinė Mandersas: "Tai tas pats, kas vairuotojo pažymėjimas. Jį gavau Nyderlanduose, tačiau Didžiojoje Britanijoje važiuoju kairia kelio puse, o Italijoje iš mašinos išlipu su specialia liemene."
Būtent šis principas labiausiai ir gąsdino Europos socialistus ir žaliuosius. Jų spaudimu praėjusią savaitę Briuselyje nutarta jį išbraukti iš direktyvos projekto, todėl neaišku, ar už projektą be kilmės šalies principo balsuos karščiausi jo šalininkai - Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcija. Derybos vyks iki pat balsavimo rytoj Strasbūre.
Pigiai ir paprastai
Vienas svarbiausių dalykų yra tai, kad paslaugas teikti verslininkai galėtų be jokių apribojimų visose ES šalyse, išvengiant registracijos ar kitų teisinių bei biurokratinių kliūčių. Jei šiuo metu įregistruojant savo verslą reikia mokėti nuo 80 iki 160 tūkst. eurų, priėmus direktyvą tokių mokesčių nebeliktų.
Siekiama, kad paslaugos teikėjas visą informaciją gautų vieno langelio principu - administracinės procedūros būtų tvarkomos elektroniniu būdu.
Visa tai reiškia, kad plyteles Klaipėdoje klojančio Petro firma tokį patį darbą - be jokių papildomų mokesčių ir popierizmo - gali legaliai dirbti Belgijoje, Ispanijoje ar kur kitur ir uždirbti daugiau nei Lietuvoje. Beje, visi Petro mokesčiai plauktų į Lietuvos biudžetą.
Tiesa, svarbu pažymėti tai, kad visa tai galios teikiant vadinamąsias paslaugas "per sieną" - statistinio Jono įmonė svečioje šalyje negalės turėti jokios infrastruktūros.
Nauda - visiems?
"Mūsų šalies darbininkams ši direktyva būtų naudinga tuo, kad didėtų atlyginimai. Tai būtų naudinga ir vartotojui", - sako europarlamentaras Šarūnas Birutis.
"Visi vartotojai turėtų naudą iš to, kad gautų platesnį paslaugų pasirinkimą. Paslaugų kokybė didėtų, nes tik kokybiškas paslaugas teikiančios įmonės atlaikytų konkurenciją. Jau dabar Lietuvoje paslaugų kokybė yra dažnai geresnė nei toje pačioje Belgijoje, kurioje tenka gyventi", - teigia jo kolega Eugenijus Gentvilas.
Tiesa, Paslaugų direktyva apima ne visas sritis. Jei laisvai teikti paslaugas galės verslo, teisės ir kitų sričių konsultantai, statybininkai, įdarbintojai, reklamos verslo ar kitų panašių paslaugų atstovai, tai be apribojimų dirbti pašto, dujų ar vandens tiekimo, lošimų verslo bei kai kuriose kitose visuomeninio intereso srityse galimybių nenumatoma.
Po diskusijų Briuselyje buvo nutarta direktyvos netaikyti ir sveikatos apsaugos sistemai.
Gali sulaukti kinų
"Protekcionistiškai nusiteikusiai Prancūzijai ši direktyva tikrai nereikalinga, kadangi ji atveria rinką konkurencijai", - aiškina E. Gentvilas.
Prieš direktyvą yra nusiteikusi ir Vokietijos vyriausybė, nepalankiai į ją žiūrima Belgijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Portugalijoje.
"Šiam projektui labiausiai priešinasi senosios ES šalys, teigdamos, kad atsivėrus sienoms jų piliečiams mažės atlyginimai, prastės darbo sąlygos, kad užplūs pigi darbo jėga iš Rytų Europos ir įvyks socialinis dempingas", - komentuoja Š. Birutis.
Pasak jo, naujų šalių atsakymas labai paprastas - tai ne dempingas, o normali konkurencija, t.y. būtent tai, ko trūksta senajai Europai, besimėgaujančiai savo socialine gerove ir užsimiršusiai, kad rinkos dėsniai veikia.
"Gali atsitikti taip, kad po kiek laiko europiečio vaikai dirbs kinui", - teigia jis, turėdamas omenyje kaip ant mielių augančią Kinijos rinką, su kuria sustingusiai Europai kovoti jau tampa sunku.
Pasak Š. Biručio, visa ES - kaip susisiekiantys indai: jei gerai vienoje šalyje, turi būti gerai ir kitoje. Anot jo, Europos rinka, palyginti su Amerikos ar Azijos, yra per maža, kad vienoms ES narėms būtų galima atsiriboti nuo kitų.
"Iš senųjų ES narių pasigirstanti kritika reiškia, kad jos tiesiog bijo konkurencijos. O abejonės dėl paslaugų kokybės rodo jų nepasitikėjimą naujosiomis ES šalimis", - pritaria kita Lietuvoje išrinkta EP deputatė Ona Juknevičienė.
Lietuviai nebalsuos?
Netgi priklausomybė vienai ar kitai EP politinei grupei nebuvo prioritetas derantis dėl direktyvos naujųjų šalių deputatams.
Vengrijos europarlamentarė Edita Herczog, priklausanti aršiausiai direktyvą puolusiai Socialistų frakcijai, pareiškė, jog "turime būti Europos piliečiais visur, o dabar naujųjų ES šalių gyventojai atlyginimų prasme yra diskriminuojami".
Tiesa, po praėjusią savaitę įvykusių ginčų tarp skirtingų politinių grupių nebuvo atsakyta į klausimą, ar po direktyvos priešininkų pasiūlytų pataisų, kurias kai kas pavadino kastravimu, balsuos jų oponentai - anot jų, tokia direktyva netgi būtų žalinga.
Yra ir dar vienas klaustukas - nepaisant jau pareikšto daugelio Lietuvoje išrinktų europarlamentarų pritarimo direktyvai, neaišku, ar daugelis jų šiandien balsuos. Įprasta, kad ketvirtadieniais, paskutinę plenarinės sesijos dieną, EP posėdžių salė Strasbūre būna apytuštė, nes deputatai grįžta Briuselin ar į savo šalis.
Taigi plytelių klojėjui Petrui gero gyvenimo gali tekti dar palaukti.
Tomas GUKAUSKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą