2,65 mln. litų kainavęs projektas gvildeno 19 temų, jos buvo sujungtos į kertines 6 sritis: tradicinė pramonė, naujosios technologijos, monopolis ir karteliniai susitarimai, viešasis sektorius, valstybės finansų valdymas ir žmogiškieji ištekliai. Nors galutinę tyrimų ataskaitą ketinama pateikti maždaug iki 2015-ųjų vasario, jau dabar buvo garsiai išsakyti padaryti darbai ir pastebėjimai.
Programai vadovavusio KTU profesoriaus Ryčio Krupšinsko teigimu, tradicinė pramonė ir toliau lieka ta sritis, kuri kuria didžiausią pridėtinę vertę, todėl turime ją stiprinti per žmogiškuosius išteklius, per technologijų diegimą ūkyje ir savo produkto konkurencingumo užtikrinimą.
„Aukštųjų technologijų srityje mūsų verslas yra labai atsargus ir didelio proveržio mes galime tikėtis tik po keliolikos metų. Dabar pastebime, kad verslas labiau tiki valdžios investicijomis į mokslinę, technologinę plėtrą, o pats žiūri atsargiai. Tam yra daug veiksnių, tokių kaip stabili politinė situacija, mokesčių lankstumas. Šioje vietoje mes turėtume skatinti verslą“, - tyrimo rezultatus pristatė R.Krupšinskas.
Ekonomistai taip pat pateiks konkrečius valstybinio reguliavimo instrumentus, siekiant sumažinti monopolijų ir oligopolinių kartelių susitarimų įtaką valstybės ekonomikai, skaičiavimus, kuriuose atsispindi riba, iki kurios Lietuvai verta didinti savo skolą ir ties kuria riba reikėtų sustoti, ekonometrinius skaičiavimus, parodančius, koks turi būti minimalaus atlyginimo ir vidutinio darbo užmokesčio santykis.
Žmogiškųjų išteklių srityje įvardyta, kad Lietuvoje trūksta konkrečių specialistų, ypač inžinerinėse srityse, kurie galėtų kurti ir diegti inovacijas. „Trūksta sąryšio ir sinergijos tarp technologinių ir socialinių mokslų“, - teigia R.Krupšinskas.
Pasak programos išorinio stebėtojo VU profesoriaus Rimanto Rudzkio, vykdant tokius projektus itin svarbi praktinė jų dalis. „Lietuvai šiuo metu nėra aktualesnės temos kaip šalies konkurencingumo didinimas, nes mūsų laukia tikrai dideli iššūkiai. Matome demografinę situaciją, emigracijos procesus, žvelgiant 7-8 metų perspektyvą, mums tikrai reikia galvoti, kaip šalį padaryti labiau konkurencingą, kad čia būtų didesnės gyventojų pajamos, perkamoji galia ir kad tai sustabdytų negerus migracijos procesus. Nereikia pamiršti, kad ir Europos Sąjungos parama po 2020 m. bus visai kitokia“, - sakė R.Rudzkis.
Visi projekto dalyviai tikisi, kad programa turės realią praktinę naudą visai šaliai. Projekte dalyvavo Aleksandro Stulginskio universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos energetikos instituto, Lietuvos karo akademijos, Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą