Pensininkai neturi ateities

Vienas pagrindinių valstiečių rinkimų kampanijos „arkliukų“ buvo pažadas nebepenėti valdiškais pinigais privačių pensijų fondų - esą norintys papildomai kaupti senatvei tai darys savomis lėšomis, nes „Sodra“ ir taip paskendusi skolose. Tačiau kol kas, nors po rinkimų praėjo jau daugiau nei pusmetis, net atitinkamų projektų nėra. Gal ir nebus?

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas ekonomistas prof. Romas Lazutka tvirtina, kad atitinkami sprendimai jau yra po truputį svarstomi, o Seimą siūlymai turėtų pasiekti trečiąjį šių metų ketvirtį.

„Žmogui, kaupiančiam privačiame fonde, dalis pinigų pervedama iš „Sodros“, todėl senatvėje jo „Sodros“ pensijos dalis bus mažesnė. Kita vertus, kai iš „Sodros“ pervedami pinigai į privačius fondus, pinigai iš jos atitraukiami, o dabartinių pensininkų pensijos ir taip jau nedidelės, todėl svarstoma, kaip čia pasielgus, kad ir žmonės būtų skatinami kaupti senatvei patys, ir dabartiniai pensininkai nenukentėtų. Mano asmenine nuomone, žmones reikia skatinti kaupti senatvei, kad ateityje „Sodrai“ būtų mažesnė našta. Užsienyje tam taikomos mokesčių lengvatos, Lietuvoje valstybė galėtų papildomai už juos skirti pinigų. Tačiau ne iš „Sodros“ - kad nenukentėtų dabartiniai pensininkai. Galima būtų užskaityti, kad pinigai, kuriuos žmogus perveda „Sodrai“, ir yra įmokos į privačius fondus, ir dar jis turėtų papildomai savų pinigų įnešti“, - svarstė R.Lazutka.

Pasaulio ekonomikos forumas paskelbė, kad iki 2050 m. pasaulio pensijų sistemos deficitas sieks 427,8 trln. dolerių, arba 5 kartus daugiau už dabartinį pasaulinį BVP, asmenų, vyresnių nei 65 metų, skaičius išaugs trigubai, o vieną pensininką išlaikys nebe 8 dirbantieji, kaip dabar, o tik 4. Negana to, JAV ekonomistai prognozuoja baisumus daug artimesnėje ateityje, o pensijų sistemos griūtis gali prasidėti nuo JAV, kur didžiausi pensijų fondai gali jau greitai susidurti su sunkumais, nes lėšos senka. Ar Lietuva tam ruošiasi?

„Perspektyvos yra svarstomos. Lietuva tam jau ir ruošiasi, tą daro. Pirmiausiai buvo priimtas sprendimas vėlinti pensinį amžių. Tai visada būna pats veiksmingiausias vaistas, nes kai pensinis amžius vėlinamas, žmogus, kuris tais metais jau turėjo gauti pensiją, ne tik jos negauna, bet dar ir dirba bei moka mokesčius. Kitaip tariant, jis moka pensijų sistemai, užuot iš jos atėmęs. Tai yra geras instrumentas palaikyti balansą. Aišku, kai tokie sprendimai buvo priimti, žmonės pyko, pyksta ir dabar“, - pastebėjo profesorius.

Pasak jo, siekiant išvengti pensijų sistemos kracho, stengiamasi mažinti emigraciją.

„Tiesa, šitos pastangos kol kas nėra labai veiksmingos, bet tai irgi yra labai akivaizdus instrumentas. Juk jauni žmonės išvažiuoja ir Lietuvai nemoka mokesčių, o jų tėvai lieka. Kitos šalys, kurios neturi bėdų dėl emigracijos, rūpinasi imigracija. Lietuvoje irgi apie tai šnekama, nes jei būtų pritraukta aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio, jie čia mokėtų didelius mokesčius. Tačiau apie tai, kol nesusitvarkyta su emigracija, šnekėti keistoka. Be to, pritraukti atvažiuoti žmones iš kitur į šalį, iš kurios išvažiuoja jos gyventojai, yra sunku“, - akcentavo R.Lazutka.

Pasak ekonomisto, bus įgyvendinamos ir kitos priemonės.

„Yra tokia priemonė, kaip žmonių sveikatos išsaugojimas. Nes kai žmogui dar likus keleriems metams iki pensijos sušlubuoja sveikata, jis tampa nedarbingas, nebemoka mokesčių ir yra išlaikomas valstybės. Taip pat viena iš priemonių - švietimo gerinimas. Atrodo, kad tai su pensijomis nesusiję, tačiau labai susiję. Kuo geresnis išsilavinimas, tuo didesnės algos ir mokami mokesčiai. Ir dar nepaminėjau šešėlinės ekonomikos, kuri irgi labai susijusi su pensijomis. Žinome, kad dabar už minimalią ar net mažesnę algą dirba labai daug žmonių. Tikėtina, kad dalį algos jie gauna nelegaliai. O nuo jos nesumokama „Sodrai“. Jei darbo rinkoje šešėlis siekia 20 proc., skaičiuokite, kiek dėl to prarandama „Sodros“ pajamų“, - atkreipė dėmesį R.Lazutka.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“