Uostas žengia dar vieną žingsnį plėtros link
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija praėjusį penktadienį paskelbė techninių specifikacijų projektą ruošiantis įsigyti pietinės dalies statybų projektinių pasiūlymų ir techninio darbo projekto parengimo bei šio projekto priežiūros paslaugas.
Pagal viešųjų pirkimų tvarką, specifikacijos skelbiamos ne vėliau kaip 10 dienų iki numatomo pirkimo pradžios, jose pateikiamos paslaugų ar darbų ypatybės.
Uosto direkcijos paskelbtoje projektavimo užduotyje nurodoma, kad naujoje uosto dalyje turi būti suprojektuota ne mažesnė nei 1,3 km ilgio krantinė, gylis prie jos turėtų siekti 16,5, o apsisukimo rate ir laivybos kanale 17 metrų.
Ne mažesnio nei 200 metrų pločio įplaukimo kanalas būtų formuojamas nukasant dalį Kiaulės Nugaros salos.
Skaičiuojama, jog naujai įrengtoje uosto dalyje būtų galima priimti iki 400 metrų ilgio ir 60 metrų pločio laivus, kurių vandens talpa siekia 270 tūkst. tonų.
Taip pat turi būti išspręsti elektros tiekimo ir kiti klausimai.
Iš viso naujai uosto teritorijai už Smeltės pusiasalio būtų skirta apie 100 hektarų teritorija. Šiemet birželį Aplinkos apsaugos agentūra nusprendė, kad būsima veikla atitinka aplinkosaugos, visuomenės sveikatos, civilinės saugos ir kitus reikalavimus.
Prieš metus direkcijos vadovas Algis Latakas teigė, kad plėtra pietuose gali kainuoti apie 0,7-1 mlrd. eurų vertinant to meto kainomis, o investicijos atsipirktų per 50 metų.
Uostas neatmetė galimybės, kad naujos teritorijos valdymas gali būti patikėtas ir privačiam operatoriui - toks modelis yra ne naujiena pasaulio uostuose.
Manoma kad naujoje teritorijoje per metus būtų galima perkrauti apie 2,5 mln. standartizuotų konteinerių (TEU), ji generuotų papildomas 30 mln. eurų pajamas, būtų sukurta 500 naujų darbo vietų.
Anksčiau planuota, jog naujo terminalo statybos galėtų prasidėti 2026-aisiais ir būtų užbaigtos per dvejus metus.
Uostas taip pat įrengtų ir miestiečių poreikiams skirtą teritoriją Kuršių mariose, piečiau naujojo terminalo - ten numatomas pramoginių laivų uostelis, o marios galėtų būti sujungtos su Karaliaus Vilhelmo kanalu tokiu būdu atveriant galimybę susisiekimui tarp jų.
Naujai uosto teritorijai už Smeltės pusiasalio būtų skirta apie 100 hektarų teritorija.
Rašyti komentarą