Pienas užtvindys Vyriausybę

>Virginija BALTRAITIENĖ, Žemės ūkio ministrė:

Per susitikimą vieni kitiems metė kaltinimus - kooperatyvai perdirbėjams ir atvirkščiai. Sutarta tik tiek, kad reikia sėstis prie derybų stalo, kad būtų pasirašytos ilgalaikės sutartys, kuriose būtų numatytas ne tik superkamo pieno kiekis, bet ir kainos sandara. Pačios kainos, aišku, ilgam laikotarpiui negalima numatyti, tačiau reikia, kad sutartyse būtų numatyta, į ką atsižvelgiant kaina gali keistis.

Aš įsitikinusi, kad visą Lietuvoje gaminamą pieną turi supirkti, nes perdirbėjų pajėgumai kur kas didesni už pagaminto pieno kiekį. O dabar vyksta žaidimai: iš mūsų žemdirbių pieno neperka, o vežasi iš Latvijos. Perdirbėjai tyčiojasi iš kooperatyvų ir siekia juos sunaikinti. Tada išlikusiems smulkesniems ūkiams galėtų dar labiau diktuoti savo sąlygas ir kainas. Jie nori parodyti, kas čia yra valdžia: jei nesutinkate su mūsų kaina, mes pirksime pieną iš Latvijos. Laukiniai santykiai. O Vyriausybės tikslas - pasiekti, kad santykiai taptų normalūs. Nes dabar tokia situacija: penktadienį pasako kooperatyvui, kad pieno nesupirks. Kur jį per savaitgalį dėti? Tai veža į Latviją ir parduoda tenykštėms įmonėms. O mūsų perdirbėjai po to važiuoja į Latviją ir iš jų ūkininkų perka pieną brangiau. Absurdo teatras.

 
Andriejus STANČIKAS, Žemės ūkio rūmų pirmininkas:

Užvakar pas premjerą buvo pasitarimas, kuriame siekta išsiaiškinti, kodėl pienas Lietuvoje tapo preke, kurios niekam nereikia, kodėl pieno perdirbėjai nesuperka pieno iš kooperatyvų. Šiandien situacija yra tokia: produkcijos neturintys kur dėti ir didesnių pieno supirkimo kainų reikalaujantys šalies pieno gamintojai piktinasi Lietuvos pieno perdirbėjų veiksmais, kai šie teigia, jog neturi galimybių supirkti ir perdirbti daugiau pieno. Deja, realybė visai kitokia - remiantis pieno gamybos statistiniais rodikliais pažymėtina, kad pieno gamyba Lietuvoje neišaugo. O pieno perdirbėjai sėkmingai perka pieną iš Latvijos ir Estijos, iš Vokietijos įsiveža pieno koncentratą.

Pasitarimo rezultatas - absoliutus nulis. Premjeras siūlo sudaryti ilgalaikes sutartis. Bet tai yra neįmanoma, nes žemės ūkio ministro prieš daug metų pasirašytu įsakymu numatyta, kad viena pusė, prieš 15 dienų įspėjusi, gali sutartį nutraukti. Be to, jei aš įsipareigoju keleriems metams konkrečiam perdirbėjui parduoti visą pieną ir jei nevykdau sutarties - man taikomos sankcijos. Perdirbėjai siekia, kad ilgalaikėse sutartyse kainos nebūtų numatytos. Tai galės po metų sakyti, kad už litrą gali mokėti tik po 10 centų, o dar po metų pasakyti, kad situacija labai sunki, aš turiu dar ir primokėti už pieną, bet iš rinkos pasitraukti negaliu. Perdirbėjai nenori, kad į sutartis būtų įrašyti net kainų sudarymo principai. O premjero pozicija labai paprasta: susitarkite tarpusavyje, pasirašykite ilgalaikes sutartis ir manęs daugiau nebetrukdykite.

Nuolatiniai susitikimai ir pasitarimai, kurie neduoda jokių rezultatų, jau išvargino pieno gamintojus. Todėl jie pasirengę imtis drastiškų priemonių: kooperatyvų pieną išpilti Vilniuje Vyriausybės ir pieno perdirbėjų kiemuose. O jei už tokius veiksmus bus skirtos baudos - jas sumokėti pienu. Pieno gamintojai svarsto ir galimybę blokuoti iš užsienio šalių įvežamo pieno vilkikus.