- Kodėl tautiečiai nelinkę investuoti, gal bijo naujos krizės? - „Vakaro žinios“ teiravosi asmeninių finansų analitikės Marijos BUNKAITĖS.
- O kas mus mokė investuoti? Neturime mes finansinio išprusimo. Ir mes, ir mūsų vaikai bijo tų pinigų - palikau sąskaitoje ir pamiršau, nesvarbu, kad man tai kainuoja. Pagrindinė mintis, kurią reikia kelti - vaikai mokyklose turi būti mokomi finansinio raštingumo, kad jie žinotų, kaip elgtis su pinigais. Nes kai investuoti pradeda žmogus, nieko apie tai nenusimanantis, lauk bėdos...
- Bet dabar kiekvienas banko klientas turi savo asmeninį finansų patarėją, kuris gali pakonsultuoti, patarti...
- Suprantama, kad gali, bet aš labai abejočiau jų kompetencija ir nešališkumu. O žmonės yra nekompetentingi įvertinti, ar tie konsultantai teisybę šneka ir kam tie patarimai naudingesni - žmogui ar bankui. Bankai skundžiasi, kad jiems pinigų saugojimas neduoda nieko gero. Pavyzdžiui, jeigu žmogus pasideda terminuotą indėlį, kuris atsinaujina kas 30 dienų, bankas negali tų pinigų skolinti. Dėl to buvo kalbos, kad už pinigų saugojimą reikės net primokėti. Nepamirškime, kad tai komercinės institucijos ir jų tikslas - gauti kuo daugiau pelno. Jeigu gauna abu - ir žmogus, ir bankas - puiku, bet dažnai būna taip, kad bankas gauna daugiau. Todėl prieš priimant sprendimą dėl investavimo reikėtų pereiti kelias tokias institucijas. Visi konsultantai moka papasakoti, kad jie vieninteliai geri, o kiti daro nesąmones. Pasiklausęs kokių keturių ar penkių, žmogus jau gali susidaryti nuomonę ir priimti sprendimą.
- Tyrimai rodo, kad lietuviai saugiausia investicija laiko nekilnojamąjį turtą, bet tam reikia daug pinigų. O jeigu turi tik 4-5 tūkstančius, kaip juos apsaugoti nuo nuvertėjimo?
- Pirmiausia, panaši suma turėtų būti kaip rezervas juodai dienai. Jo investuoti negalima, jis turi būti terminuotuose indėliuose, kad galėtum pasiimti, nes niekas nežino, kada ateis ta juoda diena. Investuosi, o rytoj - bėda, tai gali prarasti daugiau, negu sugraužia infliacija.
Kai jau turi atsidėjęs rezervą, su kitomis santaupomis galima pradėti eksperimentuoti. Aišku, eksperimentus būtų geriau pradėti nuo 18 metų, su mažais pinigais ir palengva mokytis. Yra tarpusavio skolinimosi platforma, kur žmonės skolina žmonėms. Ten gali pats pasirinkti, kam skolinti, bet pradėti irgi vertėtų nuo mažų pinigų.
Galima investuoti į pensijų fondą, vadinamosios trečios pakopos. Bet reikia įvertinti, kad čia ilgalaikis dalykas - jeigu esi įsitikinęs, kad iki pensijos tos sumos neprireiks, tai atsidėti senatvei išties neprošal.
- Kas neturi fantazijos, kaip ir senovėje, perka auksą - ar tai išmintinga?
- Brangieji metalai, kaip ir valiutos, yra vienas rizikingiausių dalykų. Jeigu esi kurios nors srities žinovas, tada gali investuoti į tikrai vertingus dirbinius, kurie savo vertės nepraras, bet jeigu tik apsikrausi auksu, nebūtinai laimėsi. Aišku, dalis investicijų gali būti ir į auksą, ir net į akcijas ar obligacijas, bet jokiu būdu ne viskas. Kuo labiau santaupos paskirstomos į atskirus „krepšelius“, tuo mažesnė rizika susimauti. Nusipirksi vieną bitkoiną už 12 tūkst. eurų ir žiūrėk po dviejų dienų jau beliko tik 10 tūkst. Tie, kas už 200 eurų pirko, ir dabar vertė pakilo, išlošė, bet visi kiti jau pavėlavo. Ir ateities tų bitkoinų niekas nežino.
Čia klasika - kai kažkas labai smarkiai pabrangsta, visi apie tai kalba, tuomet pradeda investuoti tie žmonės, kurie nieko nesupranta. Ir dažniausiai praranda, nes kai visi šneka, vadinasi, pasiekta viršūnė ir burbulas gali sprogti. Bet niekas nežino, kada ir kaip bus... Todėl neišmanančiam jokiu būdu nepatarčiau vaikytis investavimo madų. Kad ir kaip būtų, indėlis apdraustas valstybės ir niekur nedings, nors ir bus aptirpęs dėl infliacijos.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą