Šiuo metu pinigai finansų institucijose yra atpigę. Pusės metų trukmės tarpbankinių paskolų eurais palūkanos (EURIBOR), su kuriomis dažnai siejamos būsto paskolų palūkanos, rugsėjo vidury nusirito iki žemesnio nei 0,5 proc. lygio, taip dar labiau atpigindamos paskolas.
"Šiuo metu bazinės palūkanų normos (VILIBOR ir EURIBOR) yra istoriškai žemos lygyje. Pavyzdžiui, bazinės palūkanos paskoloms eurais nuo metų pradžios sumažėjo nuo 1,617 proc. iki 0,457 proc. (6 mėn. EURIBOR). Paskoloms litais atitinkamai bazinės palūkanos (6 mėn. VILIBOR) kito nuo 2,03 proc. iki 1,16 proc.", - "Vakarų ekspresui" sakė Tomas Pulikas, banko "Swedbank" Būsto finansavimo skyriaus vadovas.
Ši situacija naudinga kreditus būstams įsigyti tiek litais, tiek eurais pasiėmusiems lietuviams, kurie šiuo metu moka mažiausias įmokas.
2006 m. namui statyti iš banko 300 tūkst. Lt pasiskolinęs klaipėdietis Lionginas prisimena, kad 2008-ųjų rugsėjį, per patį ekonominio augimo piką, mėnesinė įmoka siekė beveik 2 tūkst. litų. "Tačiau šiemet rugsėjį, lygai po ketverių metų, mokėjau apie 1200 litų, iš kurių paskolos dalis sudarė kiek daugiau nei 1000 litų, o palūkanos - per 100 litų", - stebėjosi Lionginas.
Bankininkai skaičiuoja, kad jei šiuo metu asmuo sumanytų iš banko 25 metams pasiskolinti 150 tūkst. Lt su kintamomis palūkanomis, susietomis su 6 mėn. EURIBOR, jis per mėnesį privalėtų grąžinti tik po 673 Lt. Tokia suma susidarytų, jei įmokos būtų mokamos anuiteto būdu, o fiksuota banko marža siektų 2 proc. O jei tokio pat dydžio sumą būtų sumanęs pasiskolinti 2008 m. spalio 9 d., kai 6 mėnesių EURIBOR šturmavo visų laikų aukštumas ir siekė 5,448 proc., mėnesio įmoka su tokia pat marža būtų beveik dukart didesnė - 1103 Lt.
Tačiau nepaisant labai pigių kreditų, žmonės į bankus nesiveržia. Finansininkai tikina, kad tai liudija vartotojų išprusimą.
Kaip rašoma "Verslo žiniose", šiuo metu palūkanų normos pasaulyje dabar yra ne tik istorinėse žemumose - jos yra visiškai arti nulio, o kai kur jau ir lygios nuliui. Pavyzdžiui, saugiomis laikomos trumpalaikės 1 metų trukmės JAV valstybės iždo obligacijos investuotojams leidžia uždirbti vos 0,15 proc. metinių palūkanų, o 3 metų trukmės - 0,25 proc. palūkanas. Dar saugesnių Vokietijos trumpalaikių 1 metų trukmės obligacijų palūkanų norma sudaro 0,01 proc.
Panašaus dydžio palūkanas už indėlius moka ir Lietuvoje veikiantys bankai. Nepaisant to, ir šioje situacijoje stebime atvirkščią procesą - gyventojai mielai patiki savo lėšas finansų institucijoms, net ir nesitikėdami didelio uždarbio. Finansų ekspertų manymu, taip yra dėl nestabilios ekonominės padėties, nerimo dėl ateities ir būgštaujama dėl antrosios krizės bangos.
Nerijus Mačiulis, AB "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas
Manau, kad žmonės į bankus nesiveržia todėl, kad dabar jau yra labiau finansiškai išprusę nei praėjusiame dešimtmetyje. Juk tuomet buvo nenormali situacija, kai skolinosi visi, net ir tie, kurie neturėjo stabilių pajamų. Pagrindinis argumentas buvo - įsigytas nekilnojamasis turtas brangs, todėl net jei skolininkas ir neteks darbo ar kito pajamų šaltinio, jis sugebės vykdyti savo įsipareigojimus realizavęs įsigytą turtą. Dabar nebeliko neracionaliais lūkesčiais paremtų sprendimų. Todėl žemos palūkanos nėra pagrindinis veiksnys, kad kiltų kreditų bumas. Palūkanos žemos laikysis tikrai dar mažiausiai dvejus metus. Mūsų žmonės taip pat racionaliau vertina ir savo galimybes, yra ir tam tikro nerimo dėl ateities, dėl pajamų augimo, dėl gebėjimo turėti darbą. Taip pat slegia ir žinios apie ateinančią antrąją krizės bangą. O ir bankai nebeturi tikslo dirbtinai didinti paskolų portfelio. Mūsų tikslas, kad jis augtų tvariai kartu su šalies ekonomika ir su gyventojų pajamomis.
Gitanas Nausėda, AB SEB banko prezidento patarėjas
Mažas palūkanas lėmė Europos centrinio banko (ECB) politika, kuria siekiama skatinti probleminių šalių finansų tvarkymą. Todėl visai neseniai bazinės palūkanų normos buvo sumažintos iki 0,75 proc. Tačiau tai dar ne pabaiga. Manau, kad spalio mėnesį ECB bazinę palūkanų normą sumažins iki 0,5 proc. Šis mažėjimas persiduoda ir į tarpbankinę rinką. Nepaisant to, bankai skundžiasi, kad paskolų paklausa yra labai menka. Šis procesas gali užtrukti. Mat pinigų bankai turi. Paradoksas, nors indėlių palūkanos itin žemos, tačiau indėlininkai sutinka juose laikyti savo pinigus. Todėl bankai mielai skolintų, tačiau kreditavimo bumo nėra. Vartotojų nevilioja net ir labai pigios paskolos, nes jie nėra užtikrinti dėl savo ateities.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą