Pirkimai vieši, naudos nesimato

- Ar taip jau sudėtinga siekti efektyvumo viešuosiuose pirkimuose, juk įstatymas ir dabar tai numato?

- Mažoms perkančiosioms organizacijoms gana sudėtinga - mokyklos, vaikų darželiai neturi viešųjų pirkimų specialistų, tai dažniausiai ir perka už mažiausią kainą. O iš tikrųjų labiausiai trukdo baimė dėl procedūrų sudėtingumo, dėl apskundimo tikimybės - šie klausimai yra esminiai. Bet Lietuva yra įsipareigojusi palaipsniui diegti ekonominio naudingumo principą viešuosiuose pirkimuose. Čia ir mūsų tarnyba turės labiau mokyti rinkos dalyvius, suteikti metodinę pagalbą.

- Ar pasiekti efektyvumo galima be tęstinumo? Pirkdamas už mažiausią kainą, minimalią garantiją gal ir gausi, bet paskui gali tekti ieškotis kito tiekėjo ir vėl mokėti už broko taisymą. Daugybė žmonių, įsikėlę į naujus būstus, jau po metų pakliuvo į bėdą - balkonai byra, stogas varva, o rangovas bankrutavęs, atsakomybės nėra. Dabar tokios bėdos gresia ir renovuojamų namų gyventojams?

- Teisinio išprusimo išties trūksta, kai perkamos projektavimo paslaugos, ne visada projektuotojai atsako už savo darbo rezultatus. Rangovas turėtų pasitikrinti projektinius dokumentus, bet ne visada tai padaro, o galiausiai dėl to kenčia užsakovas. Kai sutartis nenumato, kad projektuotojas atsakytų už savo darbo broką, t.y. neįvertintus darbus, rangovas tuomet sakys, kad pasiūlymą teikė remdamasis projektu. Toks užburtas ratas statybų sektoriuje sukasi ir veda į akligatvį - kenčia žmonės, investavę savo pinigus ir valstybės suteiktą paramą.

- Gal panašiose srityse reikėtų privalomai nustatyti efektyvumo reikalavimą - juk kai savo namą ar butą remontuoja politikai, įstatymų leidėjai, jie nesirenka pačių pigiausių nekokybiškų medžiagų, nesamdo pirmo gatvėje sutikto žmogaus?

- Sutinku, tiktai čia ne visai viešųjų pirkimų reguliavimo sritis. Bet per ekonominio naudingumo kriterijų mes paskatinsime ir geresnę kokybę. Tai reglamentuojančios ES direktyvos nuostatos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę iki kitų metų balandžio 18 d. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektas jau Vyriausybėje, netrukus turėtų keliauti į Seimą.

- Kaip jūs vertinate, kai vietos tiekėjus mažiausia kaina nukonkuruoja užsienio firmos? Ar tokios kainos nėra tik rinkai užkariauti, kitus išstumti, o tada atsiras ir tikrosios kainos?

- Norisi, kad lietuviškas verslas galėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose užsienyje. Kai kuriems ir sekasi - mūsų statybų kompanijos laimi konkursus ir vykdo darbus Skandinavijos šalyse. Manau, kad deklaravę narystę ES mes žaidžiame pagal tam tikras taisykles. Jeigu norime, kad mūsų verslas galėtų turėti projektus užsienyje, turime sutikti, kad užsienio kompanijos irgi dalyvautų mūsų rinkoje. Dėl to laimės perkančiosios organizacijos per kokybę ar geriausią kainą. O mes, mokesčių mokėtojai, norime geriausios kokybės.

- Ar negali taip nutikti, kaip su skandinavų bankais, kurie vietos konkurentų neturi, įkainius kelia, paslaugas nuo žmonių tolina - kokia čia kokybė?

- Tai ne viešųjų pirkimų klausimas. Aš turiu savo nuomonę, bet...

- Galite pasakyti kaip pilietė?

- Vienareikšmiškai - taip, viską reikia skaičiuoti, vertinti, būti ir išmaniems, ir sąžiningiems savo valstybės atžvilgiu, ginti valstybės interesus. Tai pagrindinis motyvas, bet to valstybingumo plačiąja prasme mums trūksta visuose lygiuose.

Informacija prieinama visiems

Nuo 2003 iki 2015 m. birželio 30 d. viešiesiems pirkimams išleista apie 30 mlrd. eurų. Nuo šiol kiekvienas, kam įdomu, gali patogiai ir nemokamai sužinoti visų šiuo laikotarpiu įvykusių sandorių duomenis Viešųjų pirkimų tarnybos sukurtame Atvirame duomenų tinklalapyje. Čia pateikiami pirkimų pavadinimai, pinigų sumos, konkursų laimėtojai, galima paanalizuoti, kokios valstybės institucijos ir kokias paslaugas perka iš vienintelio tiekėjo, kur tie patys tiekėjai nuolat laimi konkursus ir t.t. Sistemoje, kuri bus atnaujinama kas ketvirtį, atskirais pjūviais pateikiami visi gydymo įstaigų, statybų sektoriaus ir kt. pirkimai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“