Kęstutis Bartkevičius Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi dirbo dvejus su puse metų ir buvo atšauktas iš pareigų. Per tą laikotarpį pasikeitė keturi susisiekimo ministrai ir 5 Vyriausybės, tad jis turėjo pagrindo įsitikinti, kad Uosto direkcijos direktoriaus kėdė yra politinė vieta. Kad ir kaip bebūtų gaila, jo manymu, vieninteliam Lietuvos uostui tokia politinių vėjų kaita daug naudos nedavė.
Susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis, K. Bartkevičiaus manymu, su juo pasielgė ciniškai atleisdamas iš pareigų būtent gimimo dieną. Be to, jis prarado brangiai kainavusią kelionę, jam buvo sugadintos atostogos, trumpai tariant, kainavo nemažai sveikatos. Gerai, kad, pajutęs kas vyksta, nepersikraustė į Klaipėdą su visa šeima. Nors direktoriaudamas direkcijoje K. Bartkevičius įgijo daug vadovavimo patirties, pasak jo paties, kaip reikiant subiurokratėjo, tačiau apleido prieš tai turėtą verslą ir šia prasme patyrė nuostolių.
K. Bartkevičius sako pats būtų parašęs pareiškimą dėl atleidimo iš užimamų pareigų."Tokio spaudimo ilgai kęsti negalėjau, nes buvo gaila žmonių, su kuriais dirbau direkcijoje. Supratau, kad šiame poste išsilaikyti neturint savo darbdavio, Susisiekimo ministerijos ar netgi ir kai kurių Vyriausybės atstovų palaikymo, neįmanoma",- sakė jis.
Atleistas iš pareigų, pasak jo, paskelbė "karą", ketino kreiptis į teismą. Vėliau įvertino situaciją ir nusprendė, kad bylinėjimaisi teisme nieko gero neduos nei Uosto direkcijai, nei jam. "Kas iš to, kad A. Barbšys grąžintas į direkciją ir sėdi. Ir man advokatai sakė, kad bylą laimėčiau. Susisiekimo ministerija buvo persidraudusi civilinę atsakomybę. Būčiau ir aš sėdėjęs. Kaip būtų reikėję jaustis kitiems direkcijos darbuotojams? Pasitariau su savo šeimos nariais, su buvusiais bendradarbiais ir nusprendžiau, jog rankas kojas turiu, pinigų užsidirbsiu. Direkcija yra stipri ir galinga institucija. Ir kiekvienas trukdis, kiekvieni rinkimai kenkia jos darbui. Krovos kompanijoms taip pat pikta, kai padėtis nėra stabili, kai keičiasi ar direkcijos vadovas, ar ministras. Kad mane atleido, labiausiai apsidžiaugė mano šeima. Nes iš Klaipėdos grįždavau tik savaitgaliais. "
K. Bartkevičius nėra bedarbis. Jis grįžo į savo ankstesnę darbovietę Mažeikiuose, į UAB "Mažeikių Varduva", užsiimančia statyba, pastatų renovacija, statybos medžiagų pardavimu, turinčia 5 parduotuves Lietuvoje. Taigi vadovauja 100 darbuotojų kolektyvui. Šios bendrovės kolektyvas pats pasiūlė jam sugrįžti. Prieš tai bendrovei vadovavęs žmogus liko dirbti K. Bartkevičiaus pavaduotoju. Beje, K. Bartkevičius yra didžiausias šios bendrovės akcininkas. Pasak jo paties, iš tokių vandenų parplaukus į Mažeikius, žinoma, jam trūksta veiklos ir jau jaučiasi tarsi ne savo kailyje būtų. Vadovauti kokiai nors didžiulei struktūrai bent kol kas jis nenorėtų. Reikia atsigriebti versle, tai kas prarasta per tuos dvejus su puse metų. Ketina verslą plėsti, galvoja ir apie įmonės reorganizavimą. K. Bartkevičius juokauja, kad reorganizacijos jam "patiko" direkcijoje.
Kodėl jūsų atžvilgiu buvo daromas spaudimas, kad paliktumėte direktoriaus kėdę?
-Statybos sferoje dirbau nuo 1984 m. Pasiūlymas vadovauti Uosto direkcijai buvo įdomus. Sutikau norėdamas save išbandyti. Mano atėjimas į direkciją, kai kurių žmonių manymu, buvo akibrokštas. Didžiausias mano minusas buvo tai, kad nebuvau iš uostininkų tarpo, kad esu iš mažai kam žinomos provincijos, iš Mažeikių. Pradėjau dirbti. Kai pamačiau tą virtuvę, kai atsistatydino premjeras Rolandas Paksas, pasiūlęs man vadovauti direkcijai, pamaniau, kad išsilaikysiu gal kokius du tris mėnesius. Tada mane labai palaikė direkcijos darbuotojai, krovos kompanijų atstovai. Aš pradėjau labai domėtis įvairiais uosto aspektais, puikiai suprasdamas, kad negaliu būti neišmanėlis visą laiką. Manau, kad ministras iš pat pradžių buvo apsisprendęs, kokio jam žmogaus reikia šiame poste, kad jis būtų suprastas iš pusės žodžio. Galimas daiktas, ministrui nepatiko mano užsispyrimas. Vienas aš niekada nepriimdavau sprendimo, visada tariausi su komanda. Kai suvokiau, kad nuo 1999 m., kai atsistatydino buvęs direkcijos vadovas Valentinas Greičiūnas, šis postas tapo politine vieta, supratau, kad anksčiau ar vėliau vis tiek teks sukryžiuoti ietis ir išeiti.
Ar dabar domitės uosto gyvenimu?
-Laibai domiuosi tuo, kas vyksta uoste, palaikau ryšius su buvusiais bendradarbiais. Nors įtakos daryti negaliu, man paprasčiausiai įdomu. Dabar aiškiai matyti, jog Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas yra palaikomas valdžios. Tai gerai, spaudimas jam netrukdo dirbti, galima kur kas daugiau problemų išspręsti. Tikriausiai ir direkcijos darbuotojai lengviau atsikvėpė pasibaigus tam spaudimui. Džiaugiuosi, kad uosto įplaukos rekonstrukcijos projektas ir toliau įgyvendinamas kryptingai. Manau padėtis uoste gerės.
Ar dabar vertindamas Uosto direkcijos darbą iš šalies pastebite kokių nors neigiamų dalykų?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą