Potenciali rizika lietuviui - ne rizika

Būsto draudimas

Nepaisant daugiabučių susidėvėjimo, kraštą vis nusiaubiančių vėtrų, gaisrų bei vagysčių statistikos, būstas mūsų šalyje dažnai draudžiamas tik reikalaujant bankams, nes tikimasi, jog nelaimės aplenks.

"PZU Lietuva" Produktų ir rizikos valdymo departamento direktoriaus Giedriaus Čiurinsko teigimu, turto draudimo mastai Lietuvoje koreliuoja su banko paskolų teikimu. Bankams suteikiant daugiau kreditų būstui įsigyti, norinčių draustis turtą taip pat padaugėja - gaudami paskolą būstui klientai privalo įkeisti nekilnojamąjį turtą, o įkeičiamas turtas, išskyrus žemę, turi būti apdraustas.

Praėjusiais metais, palyginti su 2006-aisiais, turto draudimo sutarčių augimas Lietuvos rinkoje sudarė apie 80 proc., tačiau lyginant preliminarius šių ir praėjusių metų pirmojo pusmečio duomenis, jaučiamas augimo sumažėjimas. Ypač tai pastebima savanoriško būsto draudimo atveju.

Tikisi sutaupyti

"PZU Lietuva" statistika rodo, kad lyginant 2007 m. ir 2008 m. pirmąjį pusmetį, šiemet apsidraudusiųjų būstą skaičius išaugo, tačiau didėjo įkeisto turto draudėjų, gaunančių bankų paskolas, o ne besidraudžiančių savanoriškai skaičius. Savanoriškų turto draudėjų skaičius greičiausiai neaugo dėl bendrų neigiamų Lietuvos rinkos ekonominių veiksnių, tokių kaip infliacija", - sakė G. Čiurinskas.

UADB "Ergo Lietuva" Turto departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus teigimu, pastaraisiais metais norinčių apdrausti savo turtą gyventojų daugėja. Vienas iš tai lemiančių veiksnių - būtent augantis būsto paskolų ir investicijų į nekilnojamąjį turtą skaičius.

"Antra, daug įtakos turi nekokybiška statyba ir didelė vandentiekio žalos rizika. Trečia, didėja ne tik įvykių skaičius, bet ir vidutinė žala, todėl daugėja ir norinčių draustis. Didėja gyventojų sąmoningumas, vis daugiau žmonių suvokia, kad savo turto apsauga reikia rūpintis pačiam. Be to, draudimo paslaugos Lietuvoje yra vienos pigiausių visoje Europoje", - sakė T. Nenartavičius.

Vis dėlto, anot G. Čiurinsko, "PZU Lietuva" atliko Registrų centro duomenimis paremtus skaičiavimus, kurie parodė, jog Lietuvos rinkoje apdrausta tik 19 proc. gyventojų turto.

"Lietuviai, tikėdamiesi sutaupyti, dar nesiryžta investuoti į turto apsaugą nuo potencialių rizikų. Nuo turto draudimo atbaido įsitikinimas, jog nelaimės aplenks jų namus. Dauguma Lietuvos gyventojų nėra linkę mokėti už paslaugą, kurios nauda išryškėja tik atsitikus draudžiamajam įvykiui. Be to, dalis jų įsitikinę, jog turto draudimas yra brangi paslauga. Iš tikrųjų vidutinė turto draudimo įmoka Lietuvoje siekia 168 litus, o vidutinė žala turtui, patiriama nelaimės atveju, yra didesnė daugiau nei 27 kartus", - atkreipia dėmesį jis.

Pasak G. Čiurinsko, užsienyje žmonės gerokai dažniau nei lietuviai draudžiasi savanoriškai. Senosiose Europos valstybėse turto draudimas jau yra tapęs savaime suprantamas dalykas.

Vasarą - didesni nuostoliai

Pasak G. Čiurinsko, gyventojų turtas Lietuvoje nukenčia dėl trijų dažniausiai pasitaikančių priežasčių: užliejimo, vandeniui prasiskverbus iš gretimų patalpų, vagystės su įsilaužimu, gaisro arba gamtos stichijų.

"Daugiabučių namų gyventojai rečiau nukenčia nuo gamtinių jėgų padarytos žalos (jei pastato konstrukcijos yra tvarkingos, o langai bei durys sandariai uždaryti), bet tokie būstai ypač dažnai užliejami. Užliejimų priežastys nesikeičia visus metus - butas užliejamas dėl pasenusių šildymo, vandentiekio, kanalizacijos tinklų vamzdynų, susidėvėjusių vamzdynų jungčių, neprižiūrimos bute esančios santechninės įrangos, nekokybiškos lanksčios vandens prijungimo žarnelės. Klaipėdoje, kur gausu senos sovietinės statybos namų su nusidėvėjusia infrastruktūra, šios problemos itin aktualios", - sakė G. Čiurinskas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog sezonas turi labai daug įtakos patiriamo nuostolio dydžiui. Vasarą nuostoliai paprastai yra didesni, mat būsto šeimininkai, atsitikus nelaimei gali būti išvykę atostogauti arba tiesiog grįžti namo vėliau, taigi trūkus vamzdžiui vanduo tekėtų ilgiau. Dėl to išvykstantiesiems iš namų ilgesniam laikui rekomenduojama vandenį užsukti.

Atostogų metu padidėja vagysčių rizika - vagys puikiai žino, kad būsto šeimininkai vasarą išvyksta ilgesniam laikui.

"Individualiems gyvenamiesiems namams vasaros metu dar gresia ir gamtinių stichijų padariniai. Tokių žalų išvengti sudėtinga, be to, dėl klimato kaitos jos tapo sunkiai prognozuojamos. Vakariniai ir Šiaurės Vakarų Lietuvos regionai dažniau negu kiti nukenčia dėl gamtinių stichijų, dažniausiai - nuo stipraus vėjo, liūčių ar krušos", - sakė G. Čiurinskas.

"Ergo Lietuva" duomenimis, daugiausia nuostolių patiriama dėl vandentiekio ir kanalizacijos sistemų gedimo bei netinkamos jų eksploatacijos. Didžiausia yra gaisrų padaroma žala, nes turtas dažniausiai sunaikinamas nebepataisomai, tačiau patys gaisrai nesantys labai dažni.

Anot T. Nenartavičiaus, gyventojai dažniausiai draudžiasi nuo ugnies, vandentiekio, kanalizacijos, šilumos tinklų avarijos, gamtinės jėgos - audros, krušos, potvynio, liūties, sniego slėgio, grunto įkritimo ar nuslydimo.

Draudžiantis būstą T. Nenartavičius patartų pagalvoti ir apie namuose esančio turto draudimą, nes žalos atveju dažniausiai nukenčia ir turtas, ir pastatai, o jeigu apdraustas tik vienas iš jų, žmogui nėra atlyginamas visas patirtas nuostolis.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos draudžiant būstą:

* imant nedidelę paskolą apsidraudžiama tik jos vertei. Tokiu atveju draudimo suma būna mažesnė už turimo turto vertę ir žalos atveju gali būti atlyginta tik dalis faktiškai patirtų nuostolių;

*besidraudžiant pateikiamas netikslus būsto plotas, tokiu būdu ir draudimo suma apskaičiuojama neteisingai;

* nepateikiama visa svarbi rizikos informacija, reikalinga grėsmei nustatyti;

* baigus statybas būstas neįregistruojamas registro įmonėje. Tada nėra aišku, ar namas atitinka projekto ir visus statybos reikalavimus, ar projektinis plotas atitinka realų;

* nepateikus informacijos apie papildomus statinius prie pastato ir jų nesant kadastro byloje, jie lieka neapdrausti;

* tikėdamiesi dar mažesnių įkainių, žmonės vengia drausti turtą nuo tam tikrų pavojų.

"Visuomenės patirties problema"

Laurynas Mindaugas STANKEVIČIUS, Draudimo priežiūros komisijos narys

Pasaulyje būsto draudimu žmonės naudojasi žymiai plačiau nei pas mus. Tai yra visuomenės patirties problema. Pavyzdžiui, amerikietis yra apsidraudęs ir persidraudęs, nes taip verčia gyvenimas - jis yra įmestas kaip kačiukas į vandenį ir turi pats kapanotis, jam niekas nepadės. O pas mus žmonės įpratę, kad kažkas padės. Patirtis ateina su laiku. Draudimo įmonės taip pat turėtų veikti aktyviau, siūlyti įvairių produktų.

Skaičiai ir faktai

Lietuvoje per 2007 metus draudimo bendrovės iš viso išmokėjo per 28 mln. litų išmokų už apdraustą turtą.

Kaune ir Klaipėdoje turtas draudžiamas atitinkamai 36 proc. ir 61 proc. rečiau nei sostinėje.

UADB "Ergo Lietuva" duomenimis, dėl vandentiekio ir kanalizacijos sistemų gedimo bei netinkamo jų eksploatavimo patiriamos žalos sudaro 60-70 proc. visų turto draudimo įvykių. Apie penktadalį įvykių sudaro gaisrai, audros, liūtys ir pan.

"PZU Lietuva" per 2007 m. I pusmetį užregistravo 360 draudžiamųjų įvykių, o per tą patį laikotarpį 2008 m. - 290 įvykių. Tačiau pernai per pirmus 6 mėnesius išmokėta apie 790 tūkst. litų išmokų, o šiemet planuojama išmokų suma siekia 944 tūkst. Vidutinė išmoka už turtinę žalą šiemet padidėjo 1000 litų (nuo 2200 Lt pernai iki 3 200 Lt šiemet). Išmokų ir žalų didėjimą lemia kylančios remonto ir statybų paslaugų kainos.

Giedrė NORVILAITĖ