Pramonininkai: būtų teisinga, jei dujos atpigtų 30 proc.

Jei sprendimai būtų nepalankūs, tai labai pakenktų „Gazprom“ ne tik dėl didelių baudų, bet ir dėl stipraus smūgio prestižui. Ieškodamas išeičių, iki tol vilkinęs derybas su Lietuva, „Gazprom“ prabilo Sočyje.

Nuvykęs į Sočio olimpinių žaidynių atidarymą premjeras Algirdas Butkevičius, susitikęs su „Gazprom“ vadovu, sako išgirdęs net kelis pasiūlymus. Suprantama, nenorėdamas pakenkti galimam susitarimui, Ministras Pirmininkas viešai nesako, kokie tie pasiūlymai, tačiau, panašu, kad yra ir svarstytinų.

Kitą savaitę tikimasi, kad „Gazprom“ pateiks savo pasiūlymus Lietuvai raštu, tačiau visi ekspertai vieningai sako, kad rusų pasiūlymus reikia vertinti itin atidžiai, kad vėl nebūtume dešimtmečiams supančioti ilgalaikėmis sutartimis ir dideliais įsipareigojimais, o atsiimti savo ieškinį iš arbitražo derėtų tik tuo atveju, jei siūlomos sąlygos pranoktų sumas, kurias galime prisiteisti.

Prezidentė teigia, kad pasiūlymai svarstytini, tačiau ragina anksčiau laiko nesidžiaugti.

„Mes iš tiesų jau susiduriame kelintą kartą, kai žodžiu pasakoma viena, paskui raštu gauname kita“, – A. Butkevičiaus parvežtas žinias anksčiau šią savaitę komentavo D. Grybauskaitė.

Jau buvo prižadėję „teisingą kainą“

„Gazprom“, 2004 m. už 100 mln. litų įsigijęs daugiau nei trečdalį „Lietuvos dujų“ bendrovės, įsipareigojo tiekti dujas už teisingą kainą. Tuo metu – 84 doleriai už 1000 kubinių metrų, tačiau buvo pakeista pardavimo formulė, dujų kaina susieta su naftos ir mazuto bei dolerio ir euro kurso svyravimu. 2012 m. dėl naftos kainų šuolio Lietuvai dujos brango šešis kartus – iki 520 dolerių už 1000 kub. m. Šiuo metu nafta pinga, dujų kaina Lietuvai sumažėjo iki 480 dolerių už tą patį kiekį, tačiau liko didžiausia visoje Europos Sąjungoje.

Paties „Gazprom“ duomenimis, rusiškos dujos vidutiniškai pigesnės visu šimtu ir kainuoja 380 dolerių už 1000 kub. m. „Savaitės“ duomenimis, Rusijos dujų milžinė dabar vilioja premjerą pažadais sumažinti dujų kainą, jei Lietuvos Vyriausybė sutiks Stokholmo arbitraže sudaryti taikos sutartį. Šis pasiūlymas reiškia „Gazprom“ siekį išvengti teismo nutarties dėl plėšikavimo – dujų milžinei gali tekti grąžinti Lietuvai beveik 5 mlrd. litų permoką. Tokius ieškinius vieni po kitų laimi rusiškų dujų pirkėjai Europoje.

Anksčiau šią savaitę premjeras sakė išgirdęs ne vieną pasiūlymų variantą.

„Andrius Kubilius sako, kad „Gazprom“ nuolaida, padaryta atsižvelgiant į Lietuvai padarytą žalą, turėtų būti ne mažesnė nei 40 proc. Ar tai realu?“, – premjero LRT laidoje „Dėmesio centre“ klausė žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Tuomet Ministras Pirmininkas išsitarė, kad su „Gazprom“ buvo kalbėta ir apie kitokias sumas: „Kalbėjomės ir apie didesnius skaičius.“

Nereikėtų prisirišti prie ilgalaikių sutarčių

Pramonininkai sako, kad teisinga kaina turėtų būti trečdaliu mažesnė nei dabar.

„Oi, mes norėtumėme, kad atpigtų 30 proc. – turėtumėme ES vidurkį. Reikia neužmiršti, kad mūsų transportavimo kaštai yra šiek tiek didesni, nei Latvijos ir Estijos. Jei šiandien susilygintumėme su estais ir latviais, kurie moka ne daugiau kaip 390 dolerių už 1000 kub. m, tai vis vien liktumėme mokėdami apie 20–30 dolerių brangiau“, – skaičiavimus pateikia Pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto vicepirmininkas Pijus Ralys.

VDU Energetinio saugumo tyrimų centro mokslo darbuotojas doc. dr. Arūnas Molis sako, kad pigiausios dujos yra ten, kur yra galimybė pirkti iš kelių tiekėjų ir be jokių ilgalaikių įsipareigojimų. Tačiau Lietuva, kitąmet įsirengsianti suskystintų dujų terminalą, vis tiek turės tik du tiekėjus, vienas jų – „Gazprom“. Rusai lenkia premjerą sudaryti ilgalaikę sutartį, pririšti Lietuvą ne tik kainomis, bet ir įsipareigojimu pirkti konkretų kiekį.

„Aš lygiai taip pat suprasčiau ir tuos žmones, kurie pasirašinėjo sutartį 2004 m. Žiūrint iš šiandienos pozicijų, kaip ir tada prieš 10 metų, pasiūlytas sandėris atrodo gražiai ir gerai. Kaip visa tai atrodys po 5 metų, sunku pasakyti, dėl to, kad, kaip sako specialistai, energetikos rinkoje situacija po 10 metų atrodo visiškai kitaip, negu ji atrodo šiandien“, – teigia A. Molis.

Anot politologo prof. Ramūno Vilpišausko, skubomis pasirašyta ilgalaikė sutartis, atsisakius ieškinių, gali tapti lemtinga klaida. Sudaryti taikos sutartį galima, jei „Gazprom“ siūlomos sąlygos būtų geresnės, nei tikimasi prisiteisti arbitraže.

„Manau, kad šie ieškiniai arbitraže ir Europos Komisijos tyrimas – vienas svarbiausių derybinių instrumentų, kurį Lietuva gali ir turi protingai naudoti, vertindama dabar pateiktą „Gazprom“ siūlymą. Jeigu yra prašoma, kad Lietuva atsiimtų savo ieškinius, reikia labai gerai pasverti, ar toks veiksmas yra adekvačiai kompensuojamas tame pasiūlyme, kurį dabar teikia „Gazprom“, – sako VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. R. Vilpišauskas.

Premjeras pripažįsta gavęs siūlymą pasirašyti naują ilgalaikę sutartį, tačiau ramina, kad ji bus sudaryta tik tuomet, jei „Gazprom“ pakeis kainodaros principus.

„Turiu pasakyti, kad, jei būtų pasirašyta nauja sutartis, tai formulė turės būti tokia, kokia yra taikoma ir Vokietijai, ir kitoms šalims. Tikrai manau, jog mes išskirtinių „lietuviškų“ formulių netaikysime“, – žada A. Butkevičius.

Rusijos žiniasklaidoje gausu pranešimų, kad „Gazprom“ suvokia, jog Lietuvai pateikiama per didelė sąskaita, tačiau gerai informuotas dienraštis „Kommersant“ rašo, kad monopolininkas baiminasi, jog smarkiai sumažinus kainą Lietuvai, tokių pat nuolaidų gali reikalauti ir kiti dujų pirkėjai Europoje.