Pramonininkai: didžiausių gamintojų lūkesčiai nerodo antrosios krizės požymių

Tai rodo Pramonės lūkesčių indeksas (PLI), Lietuvos pramonininkų konfederacijos apskaičiuotas apklausus 130 didžiausių šalies apdirbamosios pramonės įmonių vadovų.

Apskaičiuotoji gamintojų lūkesčių indekso išraiška siekia 76 punktus ir 26 punktais viršija "kritinę" 50 punktų ribą, skiriančią gamybos plėtrą nuo gamybos susitraukimo.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitiko Aleksandro Izgorodino teigimu, trečiąjį ketvirtį optimistinės gamybos prognozės fiksuojamos visuose apdirbamosios pramonės sektoriuose.

"Nėra sektorių, kuriuose lūkesčių indeksas smuktų žemiau 50 punktų ribos. Tokie rezultatai leidžia tikėtis, kad trečiąjį ketvirtį stebėsime tolesnę Lietuvos pramonės plėtrą, nepaisant itin komplikuotos padėties išorės rinkose. Didžiausių gamintojų lūkesčiai nerodo antrosios krizės bangos požymių Lietuvoje", - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė jis.

Analitikas pažymi, kad šalies politikų gąsdinimai šiuo klausimu Lietuvos ekonomikai daro meškos paslaugą, tačiau jais tikėti nereikėtų - net ir oficiali statistika rodo tolesnę jos plėtrą.

"Politikų gąsdinimus dėl antrosios krizės bangos mes vertiname gana kritiškai ir neigiamai, nes nei Lietuvos ekonomikos duomenys, nei apdirbamosios pramonės lūkesčių tyrimas jokiu būdu nerodo jokios antros krizės bangos. Net ir oficiali statistika rodo tolesnę šalies ekonomikos plėtrą. Jie daro meškos paslaugą visai Lietuvos ekonomikai", - sako jis.

Pramonininkai lūkesčių indekso komponentų atžvilgiu itin teigiamai vertina naujų užsakymų lygio (labiausiai į ateitį orientuotas indekso komponentas) rezultatus - 67 proc. respondentų prognozuoja padidėsiantį naujų užsakymų skaičių.

"Tokie rezultatai rodo, kad Lietuvos pramonės produkcija išlieka konkurencinga. Net ir pagilėjus euro zonos fiskalinei krizei Lietuvos gamintojai sugeba sėkmingai užsitikrinti naujus užsakymus iš užsienio klientų", - pažymėjo analitikas.

Nepaisant komplikuotos ir nestabilios padėties užsienio rinkose, respondentų pateiktos eksporto prognozės buvo teigiamos - didžioji respondentų dalis (65 proc.) trečią ketvirtį prognozuoja eksporto apimčių didėjimą. A. Izgorodino manymu, daug įtakos eksporto apimčių padidėjimui turės augantis naujų užsakymų iš užsienio rinkų lygis.

Likusi gamintojų dalis - 35 proc. - mano, kad eksporto apimtys išliks stabilios. Analitikas mano, jog tokios prognozės rodo tolesnę eksporto plėtrą trečiąjį ketvirtį bei faktą, jog Lietuvos gamintojai išlieka konkurencingi gamybos savikainos ir gaminių kainos atžvilgiu.

"Kita vertus, sparčios eksporto plėtros neprognozuojame. Per penkis šių metų mėnesius lietuviškos kilmės prekių eksporto prieaugis siekia tik 4 proc. Didelės įtakos tam turėjo balandžio 30 - birželio 3 d. vykęs "Orlen Lietuva" gamyklos kapitalinis remontas (dėl visiškai sustabdytos gamybos gegužę chemijos produktų eksportas krito 60 proc.)", - sakė Pramonininkų konfederacijos atstovas.

A. Izgorodino teigimu, visgi tai nėra vienintelis veiksnys, lemiantis sulėtėjusią eksporto plėtrą: medienos eksportas krito pastaruosius du mėnesius, tekstilės gaminių eksporto apimtys mažėjo keturis iš pastarųjų šešių mėnesių, transporto priemonių eksportas krito tris iš pastarųjų šešių mėnesių.

"Lėtėja ir metalų bei įrenginių eksporto plėtra. Tokius rezultatus lemia pablogėjusi euro zonos makroekonominė būklė (krizė turi vis didesnį poveikį didžiosioms euro zonos narėms) bei nepakankamas investicijų lygis, trukdantis išlaikyti sparčią eksporto plėtrą", - aiškino analitikas.

Respondentų pateiktos vidaus vartojimo prognozės buvo itin konservatyvios - didžioji apklaustų vadovų dalis (60 proc.) mano, kad trečiąjį ketvirtį vidaus vartojimo lygis išliks stabilus, tuo tarpu dvigubai mažesnė respondentų dalis (29 proc.) prognozuoja vidaus paklausos didėjimą.

"Vidaus paklausą teigiamai veiks mažėjantis nedarbas, paspartėjusio atlyginimų prieaugio tempo bei lėtėjančios infliacijos kombinacija, taip pat iš esmės palanki vartotojų lūkesčių dinamika. Tačiau viešoje erdvėje didėjantis negatyvių pasisakymų apie antrąją krizės bangą kiekis bei blogėjanti euro zonos makroekonominė būklė gali reikšmingai pabloginti gyventojų lūkesčius bei padidinti gyventojų polinkį taupyti. Mažiausias pajamas gaunantys vartotojai vis dar jautriai reaguoja į būtiniausių prekių, ypač šildymo, vandens, elektros, transporto paslaugų, brangimą", - kalbėjo A. Izgorodinas.

Lėtėjanti vidaus ir išorės rinkų paklausa, arši konkurencija bei kritusios daugelio žaliavų ir energetinių išteklių kainos lemia, kad beveik kas penktas apklaustas gamintojas (17 proc.) trečią ketvirtį ketina mažinti produkcijos kainas. Atliktos apklausos duomenimis, didžioji respondentų dalis (48 proc.) neketina keisti galutinės produkcijos kainų. Kita vertus, 38 proc. gamintojų trečią ketvirtį laukia žaliavų pabrangimo, o tai skatins 35 proc. gamintojų nežymiai padidinti savo produkcijos kainą. Pusė respondentų, ketinančių didinti kainas, fiksuota maisto pramonėje.

Pramonininkų teigimu, nors metinis pramonės produkcijos pabrangimas artimiausiu metu ir toliau lėtės, kainų prasme itin neigiamu veiksniu laikomas tolesnis šildymo bei dujų kainų didėjimas buitiniams vartotojams.

"Ateinantį šildymo sezoną 4 proc. padidėsianti vidutinė šilumos kaina bei nuo liepos 1 d. penktadaliu padidėjusios dujų kainos buitiniams vartotojams veiks kaip infliaciją palaikantys veiksniai ir turės itin neigiamos įtakos vartotojų perkamajai galiai bei finansinei būklei", - pabrėžė analitikas.

Respondentų pateiktos užimtumo prognozės yra santykinai optimistinės - tuo metu, kai didžioji respondentų dalis (55 proc.) neketina keisti darbuotojų skaičiaus, reikšminga apklaustų gamintojų dalis (38 proc.) trečią ketvirtį ketina darbuotojų skaičių didinti.

A. Izgorodino manymu, įmonių sprendimui didinti darbuotojų skaičių įtakos turi šiais metais fiksuojamos palankios apdirbamosios pramonės gamybos plėtros tendencijos, optimistiniai naujų užsakymų lygio duomenys bei santykinai aukštas gamintojų optimizmo lygis, liudijantis apie tolesnę pramonės plėtrą trečiąjį ketvirtį. Įdarbinimo atveju, tikėtina, vyraus ne laikinosios darbo sutartys, bet sutartys neterminuotam laikotarpiui.

"Respondentų pateiktos atlyginimų projekcijos, kaip ir užimtumo projekcijų atveju, buvo ganėtinai teigiamos - 64 proc. gamintojų atlyginimų ateinantį ketvirtį keisti neketina, o reikšminga įmonių dalis (35 proc.) darbo užmokestį planuoja laipsniškai didinti", - sakė jis, prognozuodamas, jog didžiausią įtaką atlyginimų didėjimui turės šiais metais stebima sparti apdirbamosios gamybos plėtra, optimistiškai nuteikiančios naujų užsakymų tendencijos bei didelė kvalifikuotų specialistų paklausa. Aukštas nedarbo lygis ir toliau liks esminiu veiksniu, ribojančiu ženklesnį atlyginimų didėjimą pramonėje.

Apklausos duomenimis, didžiausiomis grėsmėmis įmonių veiklai trečiąjį ketvirtį respondentai pripažino euro zonos fiskalinę krizę bei nestabilias žaliavų kainas - taip atsakė po 24 proc. apklaustų vadovų. Kas penktas gamintojas (22 proc.) artimiausiu metu neįžvelgia jokių grėsmių įmonių veiklai.

"Kartu su pozityviais lūkesčių indekso rezultatais, tai yra papildomas indikatorius, kad trečiąjį ketvirtį veikiausiai stebėsime tolesnę apdirbamosios pramonės plėtrą", - pažymėjo A. Izgorodinas.