Pramonininkai ieško sprendimų ekonomikai gerinti

Pramonininkai ieško sprendimų ekonomikai gerinti

Lietuvos pramonininkai vardija struktūrines verslo problemas ir iššūkius, kurie trukdo pramonės plėtrai, tačiau kartu pastebi ir teigiamų pokyčių šioje stiryje, kuriuos inicijuoja naujoji šalies valdžia. Apie tai praėjusią savaitę diskutuota išvažiuojamajame Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) posėdyje Druskininkuose.

Šiame kurorte KPA prezidento Rimanto Taraškevičiaus vadovaujamus klaipėdiečius priėmė vienas iš šios uotamiesčio organizacijos kūrėjų, buvęs jos prezidentas Valdas Trinkūnas, kuris savo investicijas yra nukreipęs į kitą Lietuvos kraštą ir šiuo metu valdo SPA centrus Druskininkuose bei Vilniuje ir baigia statyti centrą Anykščiuose.

Būtent investicinė, verslo aplinka tapo išvažiuojamojo posėdžio, kuriame, be kita ko, dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezdentas Robertas Dargis, LR aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, Seimo nariai Irena Šiaulienė bei Raimundas Paliukas, leitmotyvu.

R. Dargis savo pranešimu atkreipė dėmesį, kad asocijuotų pramonės struktūrų veiklos kryptis ir pagrindinė užduotis yra gerinti verslo aplinką ir identifikuoti, kur šiuo metu yra pramonė bei verslas, ir ką reikia padaryti, kad šalies ekonominė situacija gerėtų.

Vardindamas problemas, R. Dargis ypač akcentavo neproporcingai didelį darbo jėgos apmokestinimą. "Kartais politikams norisi pasiūlyti pasikeisti vietomis su darbdaviais, kad savo akimis pamatytų, jog norint žmogui į rankas sumokėti 3000 litų per mėnesį, realiai su visais mokesčiais reikia pakloti kone 6000 litų. Ar jiems nekiltų noras tiesiog atiduoti tuos 3000 litų vokelyje, ir viskas?" - retoriškai klausė LPK prezidentas.

Jis atkreipė demesį ir į perteklinę biurokratinę naštą verslui: "Pavyzdžiui, statybų darbams mes suskaičiavome apie 320 įvairių valstybės reguliavimų", - sakė R. Dargis.

Didelį nerimą pramonininkams kelia demografinė padėtis ir situacija šalies švietimo sistemoje. Anot R. Dargio, apie 60 proc. iš dabartinių studentų studijuoja humanitarinius mokslus. Iš 45 000 pernai baigusiųjų mokyklas (planuojama, kad iki 2020 m. šis skaičius sumažės iki 20 000) tik 3100 abiturientų pasirinko laikyti fizikos egzaminą, informacinių technologijų, srities, į kurią Lietuvoje dedama daug vilčių, - vos 1800, nors, remiantis LPK skaičiavimais, tokių specialistų, kad būtų patenkintas rinkos poreikis, kasmet reikia 5000.

"Daugiausiai abiturientai renkasi istorijos, lietuvių kalbos, anglų egzaminus. Mūsų nuomone, šie dalykai - kiekvieno inteligentiško žmogaus išsilavinimo ir garbės reikalas, tačiau kur specifinės žinios, kurios reikalingos pramonėje?" - stebėjosi R. Dargis. Jis pabrėžė, kad, 2011 m. duomenimis, net 59,8 proc. šalies gyventojų yra neaktyvūs socialinio užimtumo atžvilgiu ir nedirba (28,5 proc. - privataus sektoriaus apdraustieji; 11,7 proc. - valstybinio sektoriaus apdraustieji), tuo metu specialistų, tokių, kokių reikia pramonės įmonėms, trūksta.

Vis dėlto pramonininkai įžvelgia ir teigiamų pokyčių, tarp jų - ir iš valdžios pusės. Išvažiuojamojo posėdžio dalyviai plojimais įvertino aplinkos ministro V. Mazuronio pristatytus planuojamus revoliucinius pokyčius teritorijų planavimo srityje, kurie, anot ministro, turėtų įsigalioti dar šį rudenį. Aplinkos ministerijos parengtos Teritorijų planavimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pataisos leis iš esmės patobulinti teritorijų planavimą, pagreitinti ir supaprastinti jo procedūras bei sumažinti biurokratijos naštą.

"Ten, kur darome ne taip, - kritikuokite iš peties, bet jei matote, kad einame teigiama linkme, - palaikykite mus", - ragino pramonininkus V. Mazuronis.

Savo ruožtu Seimo narys R. Paliukas pristatė procesus, kurie šiuo metu vyksta dėl galimos skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje, technologijas, kurios naudojamos šias dujas išgaunančiose šalyse, galimą naudą šalies ekonomikai ir pavojus šalies aplinkai, jei tokia veikla būtų užsiimta Lietuvoje.

Nekonkretizuodami savo pozicijos dėl skalūnų dujų, pramonininkai atkreipė dėmesį, kad šiuo metu situacija Lietuvos energetikoje yra tokia, kad, perfrazavus Ilfą ir Petrovą, "žmogus gimsta tik tam, kad pavalgytų ir susimokėtų už šildymą".

Energetiniai klausimai itin aktualūs ir pramonės įmonėms, ypač - jų konkurencingumui, todėl, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje elektros kaina pramonei, anot R. Dargio, yra didžiausia visame Baltijos regione, dujų kainos augimo dinamika - taip pat ne mūsų šalies naudai, palyginti su kaimynėmis. Todėl, pramonininkų nuomone, energetikos srityje būtina ieškoti alternatyvų, galinčių atpiginti energetines sąnaudas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder