Prasiskolinę žmonės neša pelną

Ministerija nenori skaičiuoti

Iki šios savaitės labiausiai vartotojų teises galintį apginti pasiūlymą buvo pateikęs parlamentaras prof. Povilas Gylys. Pasak jo, greitųjų kreditų bendrovės turėtų pasitenkinti ir 36 proc. dydžio palūkanomis, tačiau Finansų ministerija tokios idėjos racionalumu suabejojo, tuo sukeldama profesoriaus nuostabą.

„Tai ministerija tegul pasižiūri, kokie yra kredito teikimo kaštai: kokios yra pajamos, kokios yra sąnaudos ir koks yra pelnas. Tada matysime, kokį procentą galima palikti. Kiek žinau, greitųjų kreditų pelno norma siekia 87 proc. Kur jūs daugiau tokią pelno normą pamatysite? Aš matau advokatavimą, vienpusiškumą, viešojo intereso negynimą, nesugebėjimą įsigilinti į problemą. Jei jūs sakote, kad 36 proc. yra per mažai, tai paskaičiuokite, ar tikrai per mažai. Iš pajamų atimi kaštus ir gauni pelną. Vartojimo kreditų davėjai turi parodyti, kad jie numirs iš bado, jei jiems paskirsime tik 36 proc. Aš esu vienas žmogus, o kitoje pusėje yra ministerija ir centrinis bankas. Tai gal gali jie dėl viešojo intereso ką nors nuveikti?“ - retoriškai klausė Seimo narys.

Vis daugiau klimpsta į skolas

Naujausią Vartojimo kredito įstatymo pataisą užvakar registravo parlamentaras Arvydas Anušauskas. Jis norėtų palūkanų kartelę užfiksuoti ties 60 proc. riba, iš jų 10 proc. būtų palikta komisiniams ir kitiems su vartojimo kredito sutartimi susijusiems mokesčiams.

„Kreditai žmonėms prieinami, atrodytų, kad viskas gerai, tačiau skaičius žmonių, kurie kreditų negali atiduoti, daugėja. Todėl, manau, problema iš dalies būtų išspręsta, jei būtų sumažintos palūkanos. Tada įmonės būtų labiau suinteresuotos nedalinti kreditų kairėn dešinėn. Toks kreditavimo būdas kaip vartojimo kreditai yra reikalingas, tačiau jis turi būti atsakingas. Seime yra daugybė pasiūlymų dėl greitųjų kreditų palūkanų ribojimo, tačiau niekam ne paslaptis, kad greitųjų kreditų bendrovės vykdo aktyvią lobistinę veiklą, todėl siūlymai kol kas neišgirstami“, - neslėpė A.Anušauskas.

Pasisako prieš saugiklius

Seime sudaryta darbo grupė vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti įregistravo Vartojimo kredito įstatymo pataisas, kuriomis numatyta iki 75 proc. mažinti greitųjų kreditų metines palūkanas. Taip pat darbo grupė siūlo, kad gyventojai, paėmę vartojimo kreditą ir apsigalvoję, galėtų jį grąžinti per dvi dienas nemokėdami palūkanų ir jokių kitų mokesčių. Be to, pinigai nebūtų išmokami nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto, nes, projekto iniciatorių nuomone, dažniausiai tokiu metu skolinasi neblaivūs asmenys arba lošimų namų klientai. Taip pat siūloma, kad kreditai negalėtų būti teikiami nepilnamečiams ir jiems reklamuojami. Taip pat siūloma uždrausti kreditus teikti neveiksniems asmenims, reikalaujama tikrinti kreditingumą papildomose duomenų bazėse.

A.Anušauskas mano, kad tokie draudimai yra pertekliniai.

„Greitųjų kreditų įstaigos tam tikra prasme konkuruoja su bankais, todėl jos turėtų turėti lankstesnes galimybes teikti savo paslaugas. Tokie apribojimai konkurenciją dar labiau mažintų“, - teigė A.Anušauskas.

Ribojimus vadina išdykavimu

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas, savaime aišku, kritikuoja bet kokius siūlymus, kurie apribotų žaibiškų kreditų bendrovių pelnus. Pavyzdžiui, jis nepritaria „atšalimo laikotarpio“ įteisinimui, nes dėl jo verslas esą patirs išlaidų, nes prieš sudarydamos sutartį įmonės visuomet tikrina kliento kreditingumą, o vartotojui per dvi paras atsisakius paslaugos, išlaidų niekas nekompensuotų.

„O dėl siūlymų riboti kredito palūkanas... Supraskime paprastą dalyką. Smulkų kreditą, kurio vidutinė suma yra 100 eurų, išduoti mėnesiui kainuoja tiek pat, kiek komerciniam bankui išduoti būsto paskolą. Nes žmogaus kreditingumas vertinamas lygiai tose pačiose duomenų bazėse, informacija renkama iš lygiai tų pačių šaltinių. Todėl dabar imti ir išdykauti mažinant kainą, neįsigilinus į verslo esmę, - tas pats, kaip riboti greitį kosmose. Palūkanos turėtų priklausyti nuo kredito dydžio. Mes seniai siūlėme Lietuvos bankui, kad palūkanos būtų diferencijuojamos“, - sakė L.Valickas.

Jis įrodinėjo, kad kalbos, jog greitųjų kreditų pelno norma siekia net 87 proc., yra netiesa.

„Tai yra visiškas prasimanymas, kuris neatsakingai ir neapdairiai buvo pasakytas darbo grupės posėdžio Seime metu ir išskriejo iš Lietuvos banko atstovo lūpų. Tačiau kai mes paprašėme pateikti rašytinius įrodymus, kitame posėdyje jau buvo pateikti kiti skaičiai, iš kurių paaiškėjo, kad bankų grynasis pelningumas yra 2 proc. didesnis nei vartojimo kreditų sektoriaus. Tiesa, tai yra normalu, nes bankai disponuoja daug didesnėmis lėšomis. Bankai, suteikdami paskolų už milijardus, ir pajamų, ir pelno turi pakankamai“, - tvirtino L.Valickas.

Smūgis atgal

Parlamentarus, siūlančius pažaboti greitųjų kreditų bendrovių apetitus, L.Valickas kaltina įvairiomis nuodėmėmis.

„Vienu atveju galima įžvelgti politinių dividendų paieškas, antru - populizmą, trečiu - siekį atstovauti stambių finansinių įstaigų kapitalui. Sąrašas gali būti didelis“, - sakė L.Valickas.

Greitųjų kreditų įmonių atstovas nepritaria net siūlymui uždrausti teikti paskolas naktimis. Pasak jo, naktį skolinasi, pavyzdžiui, naktinėje pamainoje triūsiantys gamyklų darbuotojai, policininkai, gydytojai, o ne prasilošę ar neblaivūs asmenys.

Remigijus ŽEMAITAITIS, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas:

„Mes darbo grupėje skaičių, kad vartojimo kreditų palūkanas reikia apriboti iki 75 proc., ne iš pilvo traukėme. Turime Lietuvos banko, Finansų ministerijos analizes, išvestus vidurkius tarp trumpalaikių ir ilgesnių kreditų, tarp mažų ir didesnių kreditų. Todėl manome, kad 75 proc. - optimaliausias skaičius. Nes jei įtvirtintume 36 proc., kaip yra pasiūlyta, tai trumpalaikių mažų kreditų niekam neapsimokėtų išdavinėti: jų savikaina būtų didesnė už palūkanų normą“, - sakė R.Žemaitaitis.

Pasak jo, tai, kad 2009-aisiais buvo įteisinta greitųjų kreditų bendrovių veikla, nebuvo klaida, nes iki tol žaibiškos paskolos irgi būdavo dalinamos. Skirtumas tik tas, kad viskas vykdavo šešėlyje, o ir palūkanos siekdavo net po 450 proc.

„Tačiau tam, kad vartotojai būtų apsaugoti, reikia įteisinti daug saugiklių. Mes su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininku Broniumi Bradausku dėl to pasiūlėme įvairių draudimų: kad nebūtų galima skolinti naktimis, kad nebūtų skolinama žmonėms, kurie jau ir taip yra pasiskolinę, ir jų skola viršija pajamas ir t.t. Be to, reikėtų įtvirtinti, kad žmonių pajamomis nebūtų laikomos įvairios pašalpos, nes jos skirtos tam tikrai paskirčiai: vaikų mokyklinėms prekėms, laikinam nedarbingumui ir panašiai“, - dėstė R.Žemaitaitis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“