Premjere, į gimtadienį neateisim

Premjere, į gimtadienį neateisim

Šiandien, lapkričio 11-ąją, Lietuvos Vyriausybė švenčia 99-ąjį gimtadienį. Būtent šią dieną 1918 m. Augustinas Voldemaras sudarė pirmąją nepriklausomos Lietuvos Vyriausybę, o Vilniuje pirmą kartą buvo iškelta Lietuvos trispalvė. Gražiai progai paminėti, Vyriausybė į gimtadienį pakvietė visą būrį svečių - nuo paprastų piliečių, iki verslo ir visuomeninių organizacijų atstovų. Tiesa, toli gražu ne visi pakviestieji apsidžiaugė tokiu draugišku Vyriausybės gestu.

Kaip skelbiama Vyriausybės puslapyje, 10 val. renginį atidaryti turėtų diskusijų ciklas „Praeitis. Dabartis. Ateitis“. Diskusijos kvies išsiaiškinti, kurios istorinės asmenybės padarė didžiausią įtaką mūsų šaliai ir paliko reikšmingiausius pėdsakus Lietuvos politikoje, taip pat gilinsis į dabarties politikos aktualijas ir ateities perspektyvas. Vėliau Vyriausybės kino salėje bus rodomas naujas Rimo Bružo filmas „Istorijos perimetrai. Vasario 16-osios Lietuva“. Taip pat vyks ekskursijos, „protmūšis“ apie Vyriausybės istoriją, užsiėmimai vaikams: vėliavų dirbtuvės, atvirukų Lietuvai gamyba, piešinių paroda. O vakare atvirų durų dieną vainikuos choro „Kivi“ koncertas ir modernaus šokio pasirodymas.

- Prieš kelias dienas gavote kvietimą dalyvauti Vyriausybės 99-ojo gimtadienio šventėje, tačiau atvykti atsisakėte. Kodėl? - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nario, Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininko Gintario STOŠKAUS.

- Gavęs kvietimą, atsakiau į jį, perduodamas Vyriausybei, mano nuomone, „padėką“ už stambaus verslo protegavimą ir nuolatinį bei sistemingą smulkaus verslo žlugdymą. Tai ypač jaučiama, kai vyriausybėms vadovauja ir jose dirba A.Butkevičius ir S.Skvernelis. Žlugdymo faktų esame pateikę daugybę. Aš manau, kad tos abi vyriausybės, proteguodamos stambų verslą, dirbtinai sukėlė kainų didėjimą, todėl iš karto pasakiau, kad tikrai tokiuose renginiuose nedalyvausiu ir kitiems rekomenduosiu nedalyvauti, nes manęs ir mano kolegų dar neveikia Stokholmo sindromas (psichologinis reiškinys, kai prievartos aukos ima jausti teigiamus jausmus savo skriaudėjams - aut. past.).

Manau, kad čia tik eilinė „pakazucha“. Visai nematau, ko švęsti. Kuo mums džiaugtis? Tuo, kad regionuose įmonės užsidaro viena po kitos? Ir tai įgauna pagreitį. Akivaizdžiai valdžios palaikomas tik stambus kapitalas, jiems sudarytos sąlygos kelti kainą be jokios kontrolės. Net įstatymų laikymosi niekas nekontroliuoja. Juk statistika rodo, kad kainų augimas Lietuvoje didžiausias visoje ES, o atlyginimų lentelėje atrodome labai prastai. Akivaizdu, kad žmonėms šalyje išgyventi labai sunku, bet šios problemos juk nesprendžiamos.

Vidutinis ir smulkus verslas šalyje piešiamas kaip nusikaltėliai ir šešėlininkai. Nors štai Jurbarke šiuo metu yra apie 2200 bedarbių. Ir daug metų Darbo biržoje užsiregistravę tie patys žmonės. Ar Vyriausybė ėmėsi kokių nors priemonių patikrinti, iš ko gyvena šie bedarbiai? Ne, vietoj to jiems mokamos pašalpos, apmokamas sveikatos draudimas. Nors dirbti jie net nenori. Pagal naujausią informaciją Jurbarke darbdaviai per paskutinį ketvirtį registravo 537 laisvas darbo vietas, bet įsidarbino tik 300 darbuotojų. Nors bedarbių daugiau nei 2000. Kaip taip gali būti?

Jau nekalbu apie A.Butkevičiaus Vyriausybės sprendimus, kai kaimo verslininkai buvo priversti nuostolingai surinkinėti pakuotes. Ar įmanoma kalbėti apie ekonomikos logiką, jei už pakuotę, kuri surenkama automatiniu būdu prekybos centre, mokama 2,8 cento, o už tą pakuotę, kuri surenkama rankiniu būdu, tik 1,5 cento. Tai smulkusis verslininkas eilinį kartą apiplėšiamas.

- Šiandien per šventines kalbas, ko gero, politikai eilinį kartą džiaugsis gerėjančia situacija šalyje, žadės regionams šviesesnę ateitį. Ar ji nusimato?

- Čia tik eilinė „pakazucha“. Kaip regionai gyvena, niekam neįdomu. Todėl ir į mano laišką po kvietimo nebuvo atsakyta. Tai normali bendravimo praktika iš valdžios pusės. Esu girdėjęs, kaip Pramonininkų konfederacijos atstovai minėjo, kad su buvusios Vyriausybės vadovu susitinka kiekvieną savaitę, nors mes, smulkiųjų taryba, geriausiu atveju išsireikalaudavome bent vieną susitikimą su premjeru per pusę metų. Tik dėl mūsų iniciatyvos.

Štai vienas Vyriausybės rūpesčio pavyzdys - dar net nesulaukėme, kol neapmokestinamų pajamų dydis bus pakeltas iki 380 eurų, o jau keliama minimali mėnesinė alga iki 400 eurų. Gal ir nedaug, bet rajonuose jau uždarinėjamos įmonės ir parduodami verslai, nes matoma, kad nebus galima išgyventi. Juk po Naujųjų metų praėjus keliems mėnesiams tuoj atsiras dar vienas žinovas, kuris pasiūlys ir vėl kelti MMA. Kaip ir šiuo atveju, kai šį siūlymą pateikė žmogus, dirbantis pagal verslo liudijimą. Tai sužinojęs paklausiau jo, kodėl siūlo tokius pokyčius, kai pats dirba pagal kitokią veiklos formą. Jis pats atsakė, kad steigti įmonę tiesiog neapsimoka. Juk ir Vyriausybėje svarstant MMA kėlimo idėją, dalyvavo pramonininkų atstovai, stambaus verslo atstovai ir kelios profsąjungos. O kur smulkus verslas? Niekam neįdomu, kaip tai jį palies.

- Naujoji valdžia žadėjo pokyčius, betarpišką bendravimą su rinkėjais ir verslininkais. Neseniai socialinių reikalų ir darbo ministras Linas Kukuraitis buvo atvykęs į Jurbarką, tiesa, verslininkai nebuvo pakviesti į susitikimus. Ar vis dėlto pavyko tą kartą pabendrauti su ministru?

- Ne. Tą kartą apie ministro vizitą sužinojome iš žiniasklaidos. Buvo paskelbta, kad planuojamas viešas susitikimas su socialiniais darbuotojais, apsilankymas vaikų globos namuose. Tuomet pats kreipiausi į ministrą laišku, kuriame priminiau, kad mes kvietėme ministrą ir jo patarėją Romą Lazutką susitikti su verslininkų organizacijos taryba, bet patarėjas atsakė, kad dėl didelio užimtumo negali atvykti nei vienas. Tačiau paskelbtoje vizito Jurbarke darbotvarkėje buvo matyti, kad susitikti su rajono verslininkais paprasčiausiai nenorima. Manau, kad tuo ministras akivaizdžiai pademonstravo savo neigiamą požiūrį į vietos verslą. Žinoma, po šio laiško ministras puolė atsiprašinėti ir kaltinti patarėjus, kurie neva pamiršo mūsų siųstą kvietimą.

Nežinau, gal bijoma, kad mes ateisime ir imsime įžeidinėti, analizuoti jų didžiausias nuodėmes. Bet mes tiesiog norėjome dalykinio pokalbio apie verslo situaciją tokiuose regionuose kaip mūsų, kur ekonominė situacija tikrai sudėtinga. Mums buvo pasiūlyta ateiti susitikti į viešą susitikimą su socialiniais darbuotojais. Bet argi mes tame viešame susitikime su visuomene galėsime aptarti specifines verslo problemas? Žinoma, kad ne. Tokie pokalbiai turi būti apie tai nusimanančių žmonių rate, kurie turi argumentų ir žino, ką pasiūlyti.

Premjeras S.Skvernelis taip pat iki šiol nerado galimybių susitikti su Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba. Liūdna pripažinti, tačiau tokį nusivylimą tarp smulkiųjų matau pirmą kartą, nors sferoje dirbu jau ne vieną dešimtmetį. Tad tiesiog imu manyti, kad šie žmonės tiesiog pamiršo, jog jie atėjo dirbti į valstybės tarnybą. Mano supratimu, žodis „tarnauti“ yra kilęs iš žodžio „tarnas“. Šie žmonės turėtų būti mūsų tarnai, bet jie jau įžūliai nori būti mūsų valdovais. Tokia situacija turi keistis, nes tai mūsų išrinkti žmonės, kurie privalo mums atstovauti.

- Ko palinkėtumėte Vyriausybei 99-ojo gimtadienio proga?

- Kuo greičiau atsistatydinti ir baigti skurdinti Lietuvą, šalies žmones ir vietinį verslą. Juk šventinės kalbos situacijos nekeičia. Ir pinigus, kurie bus išleisti pompastiniam renginiui, manau, būtų naudingiau skirti kitiems dalykams. Tegul tiems patiems regionams, pensininkams, kurie skursta. Aš suprantu, kad tokie renginiai yra reprezentacija, bet jei šalyje 30 ar net 50 proc. gyventojų gyvena ties skurdo riba, tai gal bent tos pompastikos atsisakykime. Ir rajono merui esu sakęs, kad pakaktų bent vienos šventės per metus atsisakyti, štai ir būtų nors šiek tiek tų trūkstamų pinigų. Švęsti galima, bet galima surengti gražius, kultūrinius ir nebrangius renginius. Štai ir šimtmečio renginiai ant nosies, yra dėl ko susimąstyti. Man atrodo, kai žmonės kovojo už Lietuvos Nepriklausomybę, jie svajojo ne apie prabangą ir pompastinius renginius, o apie valstybę, kurioje norisi gyventi ir kurioje gali jaustis žmogumi.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Sidebar placeholder