Pašto tarnybos "Vilpostus" Klaipėdos skyriaus direktorė Vida Šeškuvienė pasakojo, jog su gyventojų nesupratingumu tenka kovoti nuolat, tačiau ji niekaip nesupranta, kodėl lietuviai tokie pikti.
[CITATA]
Pasitiki tik Lietuvos paštu
V. Šeškuvienei ne tik tenka guosti paštininkus, bet ir pačiai yra tekę susidurti su besiliejančia pagieža. Visų pirma, moters teigimu, Lietuvoje, taip pat ir Klaipėdoje, vis dar gaji idėja, jog vienintelis laiškų ir korespondencijos išnešiotojas yra AB Lietuvos paštas.
"Kiek kartų yra neįsileidę į laiptinę, užtrenkę prieš nosį duris ar paprašius raktų pradėję piktintis, kad paštininkams juos jau davė. Sako: "Nemeluokit, paštininkai jau buvo atėję, o kas jūs, nežinau", - kuriozišką, tačiau kartu ir skaudžią šiandieną apibūdino V. Šeškuvienė.
 |
| PASTEBĖJIMAS. Anot paštininkų, kaip bus pristatyti laiškai gyventojams nerūpi, tačiau po to jie patys dažniausiai skundžiasi, kad negavo, vėlavo ir panašiai. |
Tokią pat situaciją nupasakojo ir UAB "Greitasis kurjeris" Klaipėdos padalinio vadovas Ramūnas Baršauskas. Pasak jo, paprašius pateikti durų kodus ar laiptinių raktus, gyventojai atšauna, kad čia ne jų reikalas ir taip jau Lietuvos paštui davė, todėl jeigu nori, turi įėjimu pasirūpinti patys.
"Ar įsivaizduojate, kiek mums tai kainuoja? Juk mieste šitiek namų, šitiek laiptinių. Neseniai turėjome pasigaminti moderniausių spynų raktus šešioms Baltijos prospekte naujai pastatyto namo laiptinėms. Kiekvienas raktas kainavo po 25 litus. Nors ir neprivalėtumėme to daryti, tačiau klientas juk visada teisus", - guodėsi R. Baršauskas, prisiminęs, jog finansiškai nukenčiama ne tik darantis įvairius raktus ar korteles, bet ir dingstant paštininkų vežimėliams, kurie paliekami prie durų, metant laiškus.
Su tokiomis ir panašiomis problemomis susiduria ne tik privatūs paštininkai. Jos kankina ir "Vakarų ekspreso" platinimo tarnybą. Su laikraščius pristatančiais asmenimis elgiamasi taip pat, kaip ir su privačiais paštininkais.
Tuo tarpu Lietuvos pašto Klaipėdos regiono vadovė Vida Pikčiūnienė džiaugėsi, kad klaipėdiečiai bei rajono gyventojai jų laiškininkus pasitinka noriai ir mielai įsileidžia į savo namus. Tiesa, anksčiau turėta nemažai problemų dėl užrakintų laiptinių, tačiau pastaruoju metu ši problema beveik išsisprendė.
"Klaipėdos mieste praktiškai į visus namus galime patekti be didesnių problemų. Gyventojai mums pasako laiptinių durų kodus ar net padaro jų raktus, kad galėtume laisvai įeiti į daugiabučių laiptines ir tinkamai atlikti savo darbą - pristatyti laiškus, užprenumeruotus leidinius ar atnešti pensiją", - sakė V. Pikčiūnienė.
Neįsileidžia
V. Šeškuvienės teigimu, gyventojai ne tik neduoda ar nepagamina raktų, nesako spynų kodų privatiems paštininkams, bet ir prašant neįsileidžia į laiptines. Būna, kad prie laiptinės durų stovinčiam paštininkui liepia eiti šalin, nes neva gyventojai nenori, kad jų laiptinėje slankiotų svetimi.
"Kaip bus pristatyti laiškai, jiems nerūpi. O po to patys skundžiasi, kad negavo, vėlavo ir panašiai. O kai paprašai, jeigu jau neįsileidžia, kad bent jau patys nuneštų laiškus į laiptinėje esančias dėžutes, atšauna, kad čia ne jų reikalas ir jie to nedarys", - pasakojo pašto tarnybos Klaipėdos skyriaus direktorė.
R. Baršausko teigimu, paštininkams tenka ieškoti įvairiausių būdų, kaip laiškus pristatyti - netgi barbenti į palanges, kad kas nors atsilieptų. Anot "Greitojo kurjerio" Klaipėdos departamento vadovo, patyrę paštininkai dažniausiai žino, kokiame name kokios problemos, ir greičiau su jomis susitvarko. Daugiau bėdos būna, kai reikia apmokyti naują žmogų - jam tenka ne tik mokytis pagrindinio darbo, bet ir įvairiausių subtilybių bei gudrybių.
Abiejų tarnybų vadovai lyg susitarę tvirtino, jog tokiu atveju, jeigu gyventojai labai nenori, kad paštininkai vaikščiotų po jų laiptines, ar gaili pagaminti raktus, tuomet galėtų įsirengti vieną bendrą dėžutę išorėje, kur būtų metama visa korespondencija, o vėliau gyventojai jau patys viską išsidalintų.
Beje, problemų paštininkams sukelia ne tik gyventojai, bet ir įvairios įmonės. Yra nemažai tokių, kurios neturi savo pašto dėžučių ir stebisi, kodėl paštininkas nepavaikščioja aplink namą, nelaipioja laiptais ir nesiblaško po gausybę kabinetų, kad galėtų įteikti laišką.
Puola šunys
Nemažai problemų paštininkams sukelia ir individualių namų gyventojai. Jie ne tik piktinasi, kad kažkas vaikšto po jų teritoriją, bet ir stengiasi to visaip išvengti. Dažnai paštininkai atvykę išvysta tvorą su varteliais, kurie užrakinti. O pašto dėžutė tuo metu kuo ramiausiai kabo už vartų ant namo. Nei per tvorą lipti, nei laišką už vartų palikti.
Dar blogesnė situacija, paštininkų teigimu, susidaro tuomet, kai už vartelių dar laksto ir piktas šuo. Baisu į kiemą eiti net ir tada, kai šuo pririštas, tačiau būna ir taip, kad gyvūnas laksto palaidas ir loja be perstojo.
"Juk žmogus gali patirti traumą net tokiu atveju, jeigu šuo nieko nedaro. Ką jau kalbėti, jei tenka su gyvūnu susidurti akis į akį", - sakė R. Baršauskas.
Tiek jo, tiek V. Šeškuvienės teigimu, pasitaikė ir gana rimtų nutikimų. Konfliktus teko spręsti net su policijos pagalba, buvo ir nukentėjusių paštininkų.
"Žinoma, pasitaiko atvejų, kai laiškininkai susiduria su problemomis, pavyzdžiui, kartais tenka gintis nuo palaidų ir agresyvių šunų. Su tokia bėda tenka susidurti lankant kaimų gyventojus. Dėl to prašytume žmonių, ypač gyvenančių atokiuose vienkiemiuose, kad pririštų šunis ar arčiau kelio įrengtų pašto dėžutę", - pasako ir Lietuvos pašto Klaipėdos regiono vadovė.
V. Šeškuvienės teigimu, paštininkams kyla grėsmė nukentėti ir nuo pačių gyventojų: "Mūsų tarnyba dažnai išnešioja pranešimus skolininkams. Šie į mus žiūri kaip į potencialius priešus. Lyg paštininkai tą skolą būtų sukaupę ir dabar reikalautų ją grąžinti. Žmonės niekaip nesuvokia, kad paštininkas - toks pat žmogus, sąžiningai atliekantis savo darbą. Juk jis neatsakingas už laiško turinį."
Yra ir supratingų
Tiesa, pašto tarnybų vadovai pripažino, jog ne visi gyventojai yra tokie nesupratingi. Yra nemažai tokių, kurie puikiai supranta, kad paštininkai nėra priešai, ir stengiasi nekliudyti jų darbui.
"Yra puikių, geranoriškų ir aktyvių bendruomenių, kurių atstovai patys atvyksta pas mus ar skambina norėdami įspėti, kad pasikeitė spynos ar kodai, klausia, kur atvežti naujai pagamintus raktus", - pasakojo R. Baršauskas.
"Tais atvejais, kai į namą negalime patekti, oficialiu raštu kreipiamės į namo bendrijos pirmininką. Dar nebuvo taip, kad namo pirmininkas atsisakytų padėti. Kartais, kai pavyzdžiui, laiptinės gyventojai pakeičia duris, patys pirmininkai mūsų laiškininkams perduoda raktus nuo naujų durų", - teigė V. Pikčiūnienė.
"Vilpostus" atstovės V. Šeškuvienės teigimu, jeigu visi gyventojai elgtųsi, kaip tie geranoriškieji, nekiltų jokių problemų, nei dėl pašto pristatymo, nei dėl vėlavimo ar panašių dalykų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą