Referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams užkulisiai: ko išties siekiama?

Dar beveik trys savaitės ir paaiškės, ar Lietuvoje vyks privalomasis referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams. Iki lapkričio 29 dienos organizatoriai turi pateikti 300 tūkst. parašų.

Tačiau ne paslaptis, kad užsieniečiai per tarpininkus jau yra įsigiję žemės, ir niekas net nežino kiek. Ir Lietuvos ūkininkai turi interesų susipirkti kuo daugiau žemės kol galioja draudimas, o paskui ją jau gerokai brangiau perparduoti užsieniečiams.

Kaip skelbia referendumo iniciatoriai, jie siekia, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei. Sprendimai dėl gamtos išteklių išgavimo ir naudojimo būtų priimami referendumu. O jam surengti užtektų ne 300 tūkst., kaip reikia dabar, o mažiau, tai yra, 100 tūkst. piliečių parašų. Taip pat, kad referendumu priimti sprendimai būtų atšaukiami tik referendumu.

Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva yra įsipareigojusi ir kartą jau atidėjo terminą nuo kada žemės ūkio paskirties žemė galės būti parduodama užsieniečiams. Tai bus leidžiama nuo kitų metų gegužės.

Referendumo organizatoriai turi ir kitų tikslų

„Aš neatmesčiau, kad kažkokia politinė jėga ieško savo nišos arba nori sustiprinti palaikymą per tuos patriotinius jausmus“, – apie referendumo iniciatyvą sako buvęs žemės ūkio ministras, dabar Seimo kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius.

Patys parašų rinkėjai neslepia, kokios politinės jėgos ir judėjimai siekia referendumo.

„Aš esu Tautininkų sąjungos narys. (...) Daugelis organizacijų: ir Moterų už tradicinę šeimą, ir Valstiečių sąjunga, ir Žaliųjų sąjunga. Čia yra [Dariaus] Kuolio dar kompanija“, – sako Saulius Kulvičius.

Parašų rinkėjai tikina, kad jiems jau pavyko surinkti apie 200 tūkst. parašų. Viename iš susitikimų buvo duodamos instrukcijos, kokius argumentus vartoti, kad daugiau žmonių pasirašytų.

Tarp referendumo iniciatorių yra ne vienas įvairių partijų keltas kandidatas Seimo rinkimuose. Referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Pranciškus Šliužas yra Kaišiadorių rajono tarybos narys. Ne kartą kandidatavo į Seimą. Praėjusiuose rinkimuose jį iškėlė Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

„Aš ten prisiplakiau tik tai tiek, kad man buvo pažadėta, jog aš šią idėją galėsiu paskelbti kaip kandidatas į Seimo narius, – sakė P. Šliužas. – Po kitų metų gegužės 1-osios, mielieji, iš karto galiu pasakyti – Lietuvos nebeliks“.

E. Gentvilas: pelnas skaičiuojamas milijardais

Vienų referendumo rėmėjų ir iniciatorių interesas parlamentas. Yra ir kitų interesų. Ne paslaptis, kad ne tik vietiniai ūkininkai, bet ir žemės perpardavinėtojai už nedidelę kainą supirkinėja žemes ir kaupia didelį turtą, kurį galės jau už gerokai didesnius pinigus perparduoti užsieniečiams. Kalbama, kad 2 proc. tokių savininkų valdo 40 proc. žemės. Kita vertus, iki šiol galiojantis draudimas neužkerta kelio užsienio piliečiams žemę Lietuvoje pirkti per tarpininkus.

Žemės ūkio ministras sako, kad nieks nežino, kiek žemės jau priklauso užsieniečiams.

„Kiek šiandien tos žemės jau supirkta tiksliai niekas ir negali pasakyt. Dėl labai dėl paprasto dalyko: kadangi daugeliu atveju už šitų sandorių stovi mūsų žmonės, kurie ne visada savo pinigais, įvairių investicinių bendrovių ir užsienio bendrovių pinigais yra supirkę tam tikrą kiekį žemės“, – sako žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.

Seimo kaimo reikalų komiteto narys Eugenijus Gentvilas sako, kad užsieniečiams pardavinėjamos žemes supirkusių įmonių akcijos. Kiti superka žemę už nežinomos kilmės lėšas ir laukia, kol ją bus galima parduoti užsieniečiams.

„Šiandien pardavimo rinkoje egzistuoja tarpininkai, kurie pasiėmė, mano skaičiavimu, visą tą pelno maržą, kuri skaičiuojama milijardais, ir norėtų tą savo komforto laikotarpį pratęst. Įsivaizduokim, kad referendumas laimi. Na ir kas iš to? Tautos valia pareikšta ir galvojat po to premjeras Butkevičius vis tiek važiuos į Briuselį reikalaudamas atnaujinti derybas? Nevažiuos. Kadangi Lietuvos referendumas bus neatitinkantis ES teisės ir Lietuvos stojimo sutarties“, – sako E. Gentvilas.

Panašu, kad prisidengę referendumu, kai kas tvarko savo reikalus: vieni ruošiasi artėjantiems rinkimams, kiti pusvelčiui superka žemę. O jau dabar didelių plotų žemės ūkio paskirties žemių savininkai nebūtinai gyvena kaime ir nebūtinai yra Lietuvos piliečiai.