Šią savaitę TVF misija, baigusi darbą Lietuvoje, pareiškė, kad griežtos antikrizinės priemonės Lietuvoje davė vaisių – trečius metus ekonomika auga tinkamu tempu, tačiau valstybės finansų deficito lopymui, sako, nepakanka vien diržų veržimosi, reikia didinti pajamas. Tam geriausiai tiktų nauji mokesčiai – nekilnojamojo turto ir automobilių.
- Ar kartu su kitų metų biudžetu bus teikiami naujų mokesčių įstatymų projektai?
- Ne. Visus mokesčių įstatymų projektus, kuriuos mes norėjome įgyvendinti nuo sausio 1 dienos, mes jau pateikėme birželio mėnesį. Seimas jiems pritarė, Prezidentė juos pasirašė ir jie yra paskelbti „Valstybės žiniose“.
- Apie nekilnojamojo turto ir automobilių mokestį kalba TVF: ką su jais daryti?
- Apie nekilnojamojo turto ir automobilių mokestį, man atrodo, mes dar ilgai svarstysim iki sprendimų priėmimo. Tačiau truputėlį Jus pataisyčiau: kai TVF šnekėjo apie pajamų dalį, jis šnekėjo ne tik apie naujus mokesčius, bet ir esamų mokesčių geresnį surinkimą. Ir čia jie specialiai nurodė, kad vartojimo mokesčius, t.y. PVM ir akcizus, mums reikėtų rinkti žymiai geriau.
- Jūs sakėte tą patį ir netgi kaltinote Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovą, kad jis turi prisiimti atsakomybę, kad tie mokesčiai nėra pakankamai surenkami. Ir kas iš to: jis prisiėmė atsakomybę ar pagerėjo jų surinkimas?
- Tiesą pasakius, dėl mūsų veiksmų, dėl priemonių, kurių ėmėsi Finansų ministerija, šitų mokesčių surinkimas pagerėjo. Bet, kita vertus, mes pagal jų surinkimą, TVF nuomone, mes gerokai atsiliekame net nuo savo artimiausių kaimynų. Pati mokesčių surinkimo, jų administravimo ir kontrolės sistema reikalauja žymiai didesnių pastangų ją tobulinant, negu dabar tai daro VMI.
Ir Finansų ministerijoje mes buvome sukūrę komisiją, kuri atskleidė nemažai trūkumų vidinėje VMI veikloje. Tuos trūkumus mes pamažu šaliname.
- Tai tvirta ta mokesčių inspekcijos viršininko kėdė ar ne?
- O šito aš negaliu pasakyti.
- Pakalbėkime apie atlyginimus, kuriuos reikia atkurti. Šiais metais, vykdant Konstitucinio Teismo sprendimą, reikės 34 mln. litų, o kitąmet, jeigu visiems biudžetininkams planuotumėte atkurti, dar 215 mln. litų – iš viso apie 250 mln. litų. Bet mes čia kalbame tik apie atkūrimą, čia neskaičiuojamos kompensacijos?
- Dar daugiau pasakysiu: mes kalbame tik apie dalinį atkūrimą, t.y. likvidavimą tų pažeidimų, kuriuos įsakmiai nurodė Konstitucinis Teismas. Tas klausimas, kurį jūs uždavėte – apie praradimų kompensavimą, apie ką taip pat yra pasisakęs KT, – tolimesnės ateities klausimas.
- Kada tai galėtų, būti po kiek metų?
- Aš dabar tikrai nenorėčiau spekuliuoti ir svajoti. Mes esame numatę 2014-ųjų metų balandžio mėnesį įvertinti ekonomines prognozes ir tada galėsime spręsti, ar pajėgsime kažką padaryti dėl praradimų kompensavimo, ar ne.
- Bet gali taip nutikti, kad jūsų vyriausybė nepajėgs?
- Gali ir taip nutikti, jeigu iš tiesų ekonominės sąlygos klostysis nepalankiai.
- Tai, ką mes kalbame apie biudžetininkų algų atkūrimą nuo kitų metų, bus teikiama kitų metų biudžeto projekte? Jie tikrai bus atkuriami?
- Taip, Vyriausybės apsisprendimas jau yra. Mes dabar baigiame rengti 2014 metų biudžeto projektą. Šiame projekte suradome galimybę finansuoti būtent tą dalinį biudžetininkų atlyginimų atstatymą. Akivaizdus šaltinis yra mūsų ekonomikos augimas, kuris generuoja papildomas mokestines pajamas.
Kita vertus, mes turime ir kitą uždavinį – mažinti mūsų fiskalinį deficitą. Šiuo metu mes balansuojame ant 3 proc. ribos. Dabar mūsų įverčiai rodo, kad mūsų šių metų deficitas vietoje planuotų 2,5 proc. bus 2,9 proc. Yra kelios priežastys. Tarp jų – padidėjusios įmokos į ES biudžetą. Tai objektyvi priežastis. Bet yra ir mūsų kaltės – nepakankamas planuotų akcizų ir PVM pajamų surinkimas.
- Jūs sakote, kad biudžeto deficitas bus 2,9 proc. vietoje planuotų 2,5 proc. O kokį deficitą planuosite biudžete 2014 metais?
- 2014 metais mes planuojame 1,9 proc. deficitą nuo BVP.
- Noriu paklausti apie tai, ką sėdėdamas šitoje kėdėje sakė Seimo pirmininkas. Jeigu pinigų trūks, teks skolintis, jo manymu, apie milijardą. Ir jeigu taip atsitiktų, gali būti, kad teks ir tą euro įvedimą atidėti. Ar tai, ką pasakė Seimo pirmininkas apie skolinimąsi yra bendra nuomonė: ir Finansų ministerija, ir Vyriausybė apie tai kalba? Reikia skolintis, tam, kad grąžintume visas algas?
- Biudžeto deficitui pasiskolinti mes galime už mažas palūkanas todėl, kad mes laikomės fiskalinės drausmės ir mūsų deficitas mažėja. Kita vertus, kai kas siūlo: kas jums trukdo – pasiskolinkite kažkur ir išdalinkite kokias nors kompensacijas.
- Pravalgykime, kitaip sakant?
- Na, „išdalinkim kompensacijas“ tai – taip, iš tikrųjų yra pravalgymas, tačiau šitas pravalgymas mums kainuotų maždaug dvigubai. Dėl tokio neatsakingo skolinimosi mums pabrangtų ir tie pinigai, kuriuos reikėtų pasiskolinti šitam tikslui, ir visos kitos paskolos. Ar iš tikrųjų būtų protinga skolintis milžinišką sumą, iš kurios pusę atiduotume užsienio bankams, o kitą pusę išdalintume žmonėms? Šitas skolinimasis, be abejo, sužlugdytų mūsų euro projektą.
- O ar jūs esate įsitikinęs, kad visi valdantieji – ir tie, kurie sako, kad euras gali būti nukeltas į vėlesnį laiką, ir tie, kurie sako, kad referendumą reikia šaukti – yra vieningi, kad euras turi būti 2015-aisiais? Sutarimas yra koalicijoje?
- Politiniu požiūriu visos koalicijos partijos pritaria euro siekiui, galbūt su „Tvarkos ir teisingumo“ partijos išlyga, kad reikėtų referendumo. Tai mūsų koalicijos partnerė atvirai deklaruoja, tačiau, aš manau, kad referendumo tikslas gali būti pasiektas kitomis priemonėmis.
- Socdemai referendumo idėjos nepalaikys?
- Socdemai referendumo idėjos nepalaikys.
- Socialdemokratai svarsto savo rinkimų strategiją. Ar Jūs galite patvirtinti, kad socdemai turi rinkimų strategiją ir apie tai jau galvoja – apie tai, ką šiandien jau pradėjo viešinti spauda?
- Galutinė strategija kol kas nepatvirtinta, todėl aš tikrai susilaikysiu nuo komentarų
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą