Rumunai ir bulgarai į Klaipėdą neplūs?

Nors uostamiestyje nuolat trūksta laivų statybos ir remonto specialistų, o prekybos centrams vis reikia kasininkų ir pardavėjų, dauguma verslo atstovų nemano, kad Lietuva, o kartu ir Klaipėda būtų labai patraukli minėtiesiems pietiečiams. Analogiškai kalba ir ekonomistai.

Jau nusivylė

Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentas, vienos didžiausių Vakarų Lietuvoje darbdavės AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) generalinis direktorius Arnoldas Šileika mano, kad klaipėdiečiams nėra pagrindo nerimauti dėl rumunų ir bulgarų antplūdžio, nors VLG be kinų jau dirbo ir rumunai, ir bulgarai.

[CITATA]

"Bulgarų turėjome ir pernai, jie atvažiuodavo pas mus padirbėti esant poreikiui. Tačiau tai nebuvo tos kvalifikacijos ir kompetencijos darbuotojai, kurie iš tikrųjų mums reikalingi. Buvo daug nusivylimų, todėl savo veiklos nesiejame su šia darbo jėga. Tai nebūtų naudinga mūsų verslui, mums geriau klaipėdiečiai ir Lietuvos gyventojai. Be to, rumunai ir bulgarai turi didelių kultūrinių bei mentaliteto skirtumų", - sakė A. Šileika.

Jis neneigė, kad specialistų stygius tebėra iki šiol, tad atsivežama tam tikra dalis darbuotojų iš Ukrainos, bet sakė, jog vis dėlto pirmiausia stengiamasi įdarbinti Lietuvos darbuotojus.

"Ilgalaikę savo strategiją susieti su įvežtine darbo jėga labai rizikinga", - mano A. Šileika.

Jo teigimu, dalis asociacijos narių darbo jėgą atsiveža iš Ukrainos, Bulgarijos, Rumunijos, tačiau neretai tie darbininkai dirba ne Lietuvoje, o yra persiunčiami į kitas šalis, kuriose asociacijos narės vykdo veiklą, pavyzdžiui, į Suomiją, Norvegiją, Prancūziją. T. y. teikiama darbuotojų samdos paslauga ir jie atlieka darbus užsienio laivų statyklose bei laivų remonto įmonėse.

PROGNOZĖ. Anot "Vakarų ekspreso" kalbintos rumunės, emigrantų iš šios šalies tik daugės, nes ekonominė padėtis Rumunijoje dar blogesnė nei anksčiau ir žmonės esą nemato ateities perspektyvų. REUTERS/SCANPIX nuotr.

Reikia susigrąžinti savus

Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Rimantas Taraškevičius mano, kad mes rumunams ir bulgarams dar nesame patrauklūs ir kad jie pirmiausia važiuos į Didžiąją Britaniją. Pasak jo, uostamiestyje iki šiol buvo tik pavieniai darbininkų iš užsienio samdos atvejai.

"Nemanau, kad šiandien užsieniečiams patrauklus mūsų darbo užmokestis. Mūsų pačių žmonės emigravo į Skandinavijos šalis, Didžiąją Britaniją - ten, kur siūlomas didesnis darbo užmokestis, geresnės socialinės garantijos. Tad baiminimasis, kad pas mus plūs rumunai ir bulgarai, kol kas neturi rimto pagrindo. Taip, kvalifikuotos darbo jėgos stygius šiandien pas mus juntamas visuose sektoriuose, tačiau mūsų tikslas - ne prisikviesti imigrantų į Lietuvą, o susigrąžinti tuos, kurie išvyko iš mūsų šalies. Mes juk netekome apie 600 tūkstančių žmonių. Jiems reikia sudaryti darbo sąlygas, mokėti atitinkamą užmokestį. Po kurio laiko gal ir mūsų šalis taps viena iš tų patrauklių valstybių, į kurią norės atvažiuoti dirbti aukštos kvalifikacijos specialistai", - sakė R. Taraškevičius.

Statybų sektoriuje dabar besidarbuojantis pokalbininkas sakė, jog jame kvalifikuotų darbininkų stygius ypač jaučiamas vasarą.

"Vienintelė galimybė išlaikyti žmones - mokėti tinkamus atlyginimus. Prieš 5-7 metus Lietuvoje geri darbininkai statybose uždirbdavo po 4-6 tūkstančius litų per mėnesį, o dabar geras atlyginimas yra 3-4 tūkstančiai. Sąlygos statybos sektoriuje ir šiuo metu vis dar gana sudėtingos. Reikia turėti stabilių užsakymų, kad galėtum mokėti gerus atlyginimus", - sakė asociacijos vadovas.

Paisoma pirkėjų nuomonės

"Pardavėjai, kasininkai yra atstovaujamo prekybos tinklo ar parduotuvės veidas. Kalbant apie rumunus ar bulgarus pirmoji kliūtis būtų kalbos nemokėjimas. Kitas dalykas, prieš darant kokius nors pakeitimus, susijusius su personalu, su tinklo įvaizdžiu, atsiklausiama savo pirkėjų, daromos apklausos. Dabar sunku įsivaizduoti, kad parduotuvių kasose masiškai sėdėtų rumunai ar kitų šalių piliečiai, nes lietuviams tai gali būti nepriimtina. Labai abejoju, kad prekybininkai sodintų prie kasų, tarkime, rumunus, net jeigu jie ir išmoktų kalbą. Bent jau didžiausi Lietuvos darbdaviai vertina tokius faktorius kaip visuomenės nuomonė. Esant gana aiškiai jos pozicijai svetimšalių darbuotojų atžvilgiu, nemanau, kad daug kas drįstų dabar vien tik dėl kaštų susimažinimo priimti svetimšalius. Pavieniai atvejai gali būti, bet masiškumo tikrai nebus", - mano Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.

Jo teigimu, maži kasininkų atlyginimai iš tikrųjų yra mitas.

"Įmonės investuoja į jų parengimą ir jiems sudaromos objektyviai teisingos darbo rinkos sąlygos, mokamas teisingas atlygis. Mes tikrinome - bent jau pagrindiniuose prekybos centruose kasininkų atlyginimai didesni už minimalius. Nesakyčiau, kad juntame didelį darbuotojų trūkumą, bet kasininkų kaita iš tiesų yra didelė. Naujausi tyrimai rodo, kad kinta ir jų amžius, ir lytis, jie jaunėja, šiek tiek daugiau pradėjo dirbti vyrų. Galbūt dėl lankstesnio darbo grafiko, dėl galimybės suderinti mokslus su darbu. Prekybos tinklų konkurencija - didelė, tad kaita intensyvi ir todėl, kad kasininkai yra viliojami iš vieno parduotuvių tinklo į kitą", - kalbėjo L. Vilimas.

Didžiausia blogybė - godumas

Tuo metu Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininkas Eduardas Šablinskas mano, kad rumunai ir bulgarai gali vykti ir į Lietuvą bei užimti lietuvių darbo vietas.

"Lietuvoje stambiesiems verslininkams trūksta rankų daryti "biznį" ir jie jas pasiims iš bet kur. Stambieji verslininkai mąsto tik apie savo piniginę. Dvidešimt metų jie kūrė pelną ir dabar apsivilkę frakus aiškina, kad išmano ekonomiką. Nė velnio, jie išmano tik kaip sau kurti gerovę. Jaunimas išbėgiojo, nes jam moka kapeikas, senimas - pensijoje. Oligarchų "biznis" krenta, jie spaudžia smulkiuosius verslininkus įvairiais būdais", - kalbėjo E. Šablinskas.

Jo manymu, didžiausia blogybė - mūsų verslininkų godumas.

"Buvo tokių pavyzdžių, kai Vilniuje stambūs verslininkai prisivežė žmonių iš kaimų, kuriuos namo parveždavo tik šeštadieniais, bet nukentėjo patys. Tie atvežtieji žmonės po darbo neturėdami ką veikti gerdavo, o kiti medžiagas, skirtas namui statyti ar remontuoti, pradėjo naudoti savo "chaltūroms" daryti. Jie dirbo skubėdami, nekokybiškai, sugadino darbo kultūrą. Galimas daiktas ir tokie atvykėliai pradėtų panašiai elgtųsi. Galbūt atsirastų ir noras nudžiauti ne vietoje gulintį daiktą. Be to, atsirastų pagundų kartu išgerti ir "chuliganavoti", prasidėti su mūsų merginomis. Be visų kitų dalykų, rumunai dar ir karšto būdo. O darbdaviai, atsivežę svetimšalius, irgi neprisiimtų atsakomybės. Jie sakytų, kad nėra auklėtojai, tik atsivežė darbo jėgą. Mums tektų kaip anglams samdyti vertėjus nusikaltimus padariusiems svetimšaliams, migracijos tarnybai prireiktų daugiau vertėjų. Be abejo, ne apie visus imigrantus galima taip pasakyti, bet baimė, kad net šaukštas deguto, o šiuo atveju jo būtų daugiau, sugadintų sviesto statinę, yra", - mano pokalbininkas.

"Emigrantų daugės"

Rumunė Anca Danut, su vyru ir sūneliu jau kelerius metus gyvenanti Airijoje, Dubline, "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad buvo grįžusi į savo šalį, bet ir vėl išvyko atgal.

Ji sako, kad pagrindinė rumunų emigravimo priežastis - ekonomika. Emigruoja ir aukštąjį išsilavinimą turintys rumunai, pavyzdžiui, gydytojai, nes jie neuždirba savo šalyje tiek, kad galėtų išgyventi.

A. Danut, pasikalbanti su savo tėvynainiais, gyvenančiais Rumunijoje, mano, kad dabar, kai darbo rinka tapo dar atviresnė, emigrantų iš šios šalies daugės, nes ekonominė padėtis Rumunijoje dar blogesnė nei anksčiau ir žmonės esą nemato ateities perspektyvų.

"Daugiausia rumunai emigruoja į Airiją, Angliją, Ispaniją, Italiją. Manau, kad ir dabar žmonės važiuos į tas jau žinomas šalis. Rumunams lengviausia išmokti ispanų ir italų kalbas. Į Vokietiją jie nevažiuoja dėl kalbos barjero. Labai abejoju, kad kas nors emigruotų į Lietuvą. Tokių kalbų man neteko girdėti. Mes žinome, kad gyvenimas Baltijos šalyse, Lenkijoje yra daug geresnis nei Rumunijoje, bet ne toks geras, kad į šias šalis būtų galima važiuoti", - sakė A. Danut.

"Neturėtų būti masinis reiškinys"

Gitanas NAUSĖDA, SEB banko prezidento patarėjas

Kodėl bijomasi tik bulgarų ir rumunų? Klaipėdoje yra dirbę net vietnamiečių. Visada atsiras potencialių konkurentų į darbo vietas, ypač jeigu jos specifinės ir būdingos tik Klaipėdai. Nežinau, ar vertėtų dabar nuogąstauti, nes, kad ir kaip būtų, darbo jėgos judėjimo liberalizavimas turbūt visgi labiausiai skatins bulgarus ir rumunus judėti į tas šalis, kurios teikia kur kas didesnio atlyginimo perspektyvą. Tai gali būti tos pačios šalys, į kurias dabar važiuoja mūsų tautiečiai. Žinant, kad pas mus algos 3-4 kartus mažesnės, kažin ar verta manyti, kad Lietuva taptų kažkuo patraukli. Visiškai tokios galimybės neatmesčiau, bet tai neturėtų būti masinis reiškinys, juo labiau kad pas mus taikoma ir tam tikra imigracijos politika, kuri bent jau šiuo metu neleidžia visiems užsinorėjusiems gauti darbo leidimus Lietuvoje, jeigu į tas vietas yra pretenduojančių lietuvių.
Imigrantų antplūdį galima prognozuoti į tas darbo vietas, kurioms užimti tiesiog nėra žmonių Lietuvoje. Jei yra kvalifikuotai dirbančių lietuvių, būtų keista, jeigu būtų toleruojamas svetimšalių atėjimas. Pramonininkų konfederacija, valdžios atstovai kalba apie tai, kad imigracija reikalinga, bet ji neturi kenkti mūsų pačių interesams. Viena, yra tam tikros teisinės normos, tačiau yra ir tam tikras socialinis rezonansas. Kažin, ar uoste dirbančios bendrovės suinteresuotos nuskambėti negatyviai per visą šalį?

Faktai

Dauguma užpernai į Lietuvą imigravusių užsieniečių buvo Rusijos (526), Ukrainos (377), Baltarusijos (363), Lenkijos (137) ir Latvijos (113) piliečiai.

Klaipėdos teritorinė darbo birža pernai gavo per 850 prašymų išduoti (pratęsti) leidimus dirbti užsieniečiams, užpernai - 1 073. Panašus skaičius prašymų iš uostamiesčio verslininkų gautas ir prieš ekonominę krizę - 2008 m. 2010-aisiais Darbo birža sulaukė tik kiek daugiau nei 300 tokių prašymų.

Didžiąją dalį į uostamiestį atvykstančių užsieniečių sudaro Ukrainos piliečiai. Toliau seka baltarusiai ir rusai. Klaipėdoje taip pat darbuojasi svečiai iš Kinijos, Moldovos, Vietnamo, Kazachstano, Uzbekistano, Gruzijos.

Dažniausiai leidimų dirbti prašoma metalinių laivų korpusų surinkėjams, suvirintojams ir tolimųjų reisų vairuotojams.