Tekstilės pramonė
Nuo sausio 1 dienos Lietuvai ir kitoms Pasaulinei prekybos organizacijai (PPO) priklausančioms šalims panaikinus tekstilės gaminių importo kvotas, baiminamasi, jog iš trečiųjų pasaulio šalių, ypač Kinijos, plūstels pigi produkcija.
Specialistų teigimu, mūsų šalies pramonininkams didesnį susirūpinimą kelia ne galimi pokyčiai šalies rinkoje, o pozicijų išlaikymas Europos Sąjungoje (ES).
Lietuvos, kaip ir kitų šalių, pramonininkai baiminasi ir kitos Kinijos produkcijos invazijos - nuo šių metų pradžios panaikinamos importo kvotos šios šalies kilmės avalynei, keramikai bei porcelianui.
Liberalizavimas neišvengiamas
Pasak Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktoriaus Raimundo Karoblio, tekstilės gaminių importo kvotos naikinamos pasauliniu mastu. Galios netenka dešimtmetį galiojusi PPO narių sutartis dėl tekstilės ir drabužių prekybos režimo.
"Iki šių metų sausio 1 dienos galiojo kiekybiniai apribojimai, kuriuos ES, Kanada taikė importui iš konkurencingiausių besivystančių šalių - Indijos, Kinijos, Pakistano", - sakė R. Karoblis.
Lietuva kiekybinių apribojimų tekstilei iš trečiųjų pasaulio šalių iki įstojimo į ES netaikė - buvo taikomi tik muitų tarifai.
R. Karoblio teigimu, apie 90 proc. visos šalies tekstilininkų produkcijos iki šiol keliaudavo į ES - didžiausias gamintojų interesas buvo eksportas, o ne rinkos apsauga. Importo kvotos imtos taikyti tik nuo praėjusių metų gegužės pirmosios.
Šiemet kvotos panaikintos pagal dar 1994-aisiais Pasaulinės prekybos organizacijos priimtą įsipareigojimą.
Anot R. Karoblio, šis kvotų panaikinimas buvo neišvengiamas - prekybos tekstilės gaminiais liberalizavimas vyksta jau tris dešimtmečius.
Beje, pati Kinija dar 2004-aisiais JAV, ES ir kai kurių kitų valstybių spaudžiama priėmė sprendimą daliai šalyje pagamintos produkcijos įvesti eksporto muitą kai tik bus panaikinta pasaulinė importo kvotų sistema.
Labiausiai bijoma Kinijos
R. Karoblio teigimu, mūsų šalies pramonininkai nesuinteresuoti panaikinti kvotas, tačiau ne dėl Lietuvos, o dėl ES rinkos, į kurią plūstels produkcija iš Kinijos ir Indijos.
"Pasauliniu mastu labiausiai bijoma importo iš Kinijos. Padidės ir importas iš Indijos, tačiau jis tikriausiai bus ne toks drastiškas", - tvirtino R. Karoblis.
Pagal PPO atliktą analizę, Kinijos prekės ES rinkoje sudaro apie 19 proc. tekstilės gaminių importo. Panaikinus apribojimus importas iš šios šalies, manoma, išaugs maždaug perpus - iki 28 proc. Šios šalies avalynės ir tekstilės pramonė paskutiniaisiais metais auga labai sparčiai.
Anot bendrovės "Sparta" generalinio direktoriaus Zenono Janavičiaus, Kinijai palankus yra ir silpnas doleris. Ši nusilpusi valiuta naudinga sudaro palankias sąlygos eksportui, o stiprus euras ES tekstilininkams sukelia papildomų problemų - eksportuoti gaminius žemomis kainomis tampa sunkiau.
Tačiau, stodama į PPO, Kinija įsipareigojo, kad prieš ženkliai padidėjusį jos tekstilės gaminių importą dar kurį laiką bus galima taikyti kvotas.
Anot R. Karoblio, Lietuva ir dar 11 ES šalių pasisako už tai, kad visos leistinos importo iš Kinijos reguliavimo priemonės būtų taikomos, jei importas didės tiek, jog pramonei iškils potenciali grėsmė. Reguliavimo priemonės pagal susitarimą yra leistinos iki 2009-ųjų metų sausio 1 dienos tokiu atveju, jei tekstilės gaminių importas iš Kinijos padidėtų 6,5 proc. palyginti su praėjusiais metais.
Importą prižiūrės
Panaikinus galiojusį tekstilės ir drabužių prekybos režimą, yra numatytas ir pereinamasis laikotarpis - iki 2005-ųjų metų kovo 31 dienos.
Pagal naujus prekybos režimo reikalavimus, PPO narėms, norinčioms pereinamuoju laikotarpiu į ES įvežti tekstilės prekes, pakrautas 2004 metais kvotas turinčiose šalyse, reikės pateikti prekių eksporto licenciją, pagal kurią bus išduodama importo licencija.
Taip pat nustatytas automatinio importo licencijavimo režimas, kuriuo siekiama vykdyti išankstinę Kinijos kilmės tekstilės prekių importo priežiūrą. ES muitinė vykdys nustatytų tekstilės kategorijų importo iš visų trečiųjų pasaulio šalių monitoringą.
Režimo tikslas yra sekti prekių iš Kinijos srautus ir, pastebėjus ryškų jų padidėjimą, reaguoti ekonominėmis priemonėmis, kad nebūtų sužlugdyta vienos ar kitos šalies pramonė.
Tekstilės kvotos toliau bus taikomos tik šalims, nepriklausančioms PPO - Baltarusijai, Šiaurės Korėjai, Vietnamui, Serbijai ir Juodkalnijai.
Laukia iššūkis
Laikotarpis iki 2009-ųjų metų, kol dar bus galima taikyti leistinas importo reguliavimo priemones, skirtas restruktūrizuoti kiekvienos šalies pramonei, prisitaikyti prie paaštrėjusios konkurencijos.
URM Ekonomikos departamento direktoriaus teigimu, didžiausias iššūkis laukia senųjų ES šalių ir Kanados, t.y. tų, kurios nuo seno turėjo aukštą rinkos apsaugos lygmenį importo kvotomis.
Paaštrės konkurencijos kova ir Lietuvos tekstilininkams. Anot R. Karoblio, pramonininkai turės persiorientuoti gaminti produkciją, kuri turi didesnę pridėtinę vertę, stengtis, kad prekiniai ženklai taptų gerai žinomi.
Pasak AB "Utenos trikotažas" rinkodaros direktoriaus Nerijaus Vilūno, kvotų panaikinimas Lietuvos rinkai padarys įtakos, tačiau bendrovė galimą riziką jau įvertino ir naujoms konkurencijos sąlygoms rengėsi jau seniai.
"Konkurencijos nebijome, nes pereinamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos bus reguliuojamas - negalės padidėti daugiau nei 7 proc. Tai rinką šiek tiek apsaugos. Be to, rengiamės konkuruoti paslaugų kokybe, lankstumu, greičiu. Produkciją ES šalims galime pateikti labai greitai, kur kas greičiau, nei ji ten patenka iš Kinijos", - sakė N. Vilūnas.
Anot Z. Janavičiaus, importo kvotų panaikinimą neigiamai vertina visi šalies tekstilininkai, trikotažo gamintojai.
"Šiuo metu pasekmių per daug gal ir nepajusime, tačiau ateityje gamyba tikrai sumažės. Pigią produkciją gaminanti Kinija jau dabar yra viso pasaulio fabrikas", - tvirtino Z. Janavičius.
Pasak "Spartos" generalinio direktoriaus, šiuo metu brangsta elektros energija, kuras, didės ir minimalus atlyginimas, o užsakovai nori mažesnių kainų, todėl konkuruoti yra nelengva.
"Apie kvotų naikinimą žinojome, atsižvelgėme į tai peržiūrėdami įmonės biudžetą. Bandysime konkuruoti kokybiška produkcija", - sakė Z. Janavičius.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą