Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuotoje konferencijoje "Eksporto ir verslo plėtros kitose šalyse galimybės" be galimybės verslui apsikeisti kontaktais mugėje, šnekėta ir apie šalies eksporto situaciją. Profesionalai tvirtina, jog lietuviai esant būtinybei geba persiorientuoti į kitas rinkas, tad ekonomistus džiugina pirmojo šių metų ketvirčio ekonominiai pasiekimai.
Rusijos neapleidžia
Užsienio reikalų ministerijos išorinių santykių departamento direktoriaus pavaduotojas Regimantas Jablonskas pasakojo, jog nepriklausomybės aušroje itin tamprūs ekonominiai ryšiai su Rusija per 20 metų tapo žymiai silpnesni.
"Prie šio diversifikacijos prisidėjo ir Rusijos ekonominiai ribojimai Lietuvai", - aiškino R. Jablonskas, kaip pavyzdžius pasitelkęs 2013 metais įvestus ribojimus iš Europos įvežti bulves, vėliau - pieno produktus, taip pat "sūrių karai", pasinaudojus plintančio kiaulių maro uždrausta įvežti ir mėsą.
Daugiausia bėdų pastaraisiais metais sukėlė draudimai vežti prekes per Rusijos teritoriją į kitas Muitų sąjungos šalis.
Esą Vyriausybė matydama šią situaciją parengė 2014-2015 metų veiksmų planą, kuriuo siekiama paskatinti eksportą bei sumažinti įmonių nuostolius.
Atsižvelgiant į verslo prašymus, kad ministerijos, verslininkai ir kitos susijusios organizacijos būtų "viename informaciniame lauke", buvo įkurta Ekonominės diplomatijos taryba, o joje patvirtintos 27 ekonominės diplomatijos kryptys, į kurias nukreipiamos pastangos, kad verslas atrastų naujų rinkų ir nišų užsienyje.
"Tai - daugiau tradicinės rinkos, kuriose privaloma ne tik išsilaikyti, bet ir toliau stiprinti pozicijas. Jose - ir Rusija, su kuria, manome, sugrįšime prie normalių ir civilizuotų santykių", - aiškino R. Jablonskas.
Azijoje nemažai dėmesio skiriama alternatyvioms ir mažai įsisavintoms rinkoms, kurių potencialas neišnaudotas. Bendraujama ir bendradarbiaujama su Azerbaidžianu bei Kazachstanu, į šias šalis organizuojamos verslo išvykos, prieš kelias savaites kartu su premjeru Algirdu Butkevičiumi lankėsi didžiulė delegacija.
Amerikoje ir Afrikoje išskiriamos Brazilijos bei Pietų Afrikos Respublikos (PAR) rinkos, kurios yra pagrindinės savo regionuose.
Steigia atstovybes
Tarp kitų priemonių - diplomatinio ir ekonominio bendradarbiavimo stiprinimas. Rusijai paskelbus sankcijas bus steigiamos dvi diplomatinės atstovybės, iš kurių viena bus įkurta Los Andžele, šalia Silicio slėnio, kurioje technologijų verslas turi didelį interesą, o kita - PAR.
"Be Egipto Afrikoje išvis nebuvo atskaitos taško. Tikimės ekonominės naudos iš tų šalių", - apie Afrikos rinkas ir lengvesnį jų pasiekiamumą šnekėjo R. Jablonskas.
Be visa to, pageidaujant verslui, buvo įsteigti trys ekonomines funkcijas atliekančių diplomatų etatai Kazachstane, Kinijoje ir Turkijoje.
Žinoma, ne ką mažiau svarbus aspektas - pačių verslininkų pasiūlymai. Anot ministerijos atstovo, su jais pastoviai vyksta konsultacijos, klausiama, kur būtų galima surengti verslo misijas. Tokie derinimai su verslu vyksta du kartus per metus.
Ministerija prie verslo skatinimo prisideda ir rūpindamasi įvairiais leidimais bei sertifikatais, kad būtų galima eksportuoti tokius maisto produktus kaip mėsą ir pieną.
"Šiuo metu pateikti 53 prašymai įvairiose šalyse, kad būtų kuo daugiau galimybių parduoti produktus kitur", - aiškino R. Jablonskas.
Taip pat rūpinamasi sutartimis, kad nereikėtų mokėti mokesčių dviejose šalyse. Esą patys verslininkai gali nuspręsti, kur jiems patogiau ar naudingiau juos sumokėti. Tokios sutartys jau sudarytos su Rusija, planuojama, kad bus pasirašyta ir su PAR, Brazilija, Malaizija bei kitomis šalimis.
Praradimai kompensuoti
„Danske Bank“ vyriausiasis analitikas Rokas Grajauskas džiaugėsi, jog nors Lietuvos ekonomika dar šiek tiek šlubuoja, vartojimas auga, taip pat atsistatė ir investicijos.
Anot ekonomisto, nepaisant žymaus eksporto susitraukimo į Rusiją, galima pasidžiaugti, jog pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos eksportas augo net 4,5 proc.
"Tai yra geriau, nei bet kurie analitikai galėjo tikėtis", - akcentavo R. Grajauskas, pridūręs, kad natūralu, jog tokia maža valstybė, kaip Lietuva, ieško naujų užsienių rinkų.
Stebint eksporto ir importo pastebimas žymus eksporto susitraukimas į Rusiją, kurio sumažėjimas siekia net 30 proc.
"Tai vyksta ne tik dėl sankcijų, bet ir dėl lėtėjančios Rusijos ekonomikos", - aiškino specialistas, tvirtinęs, jog šiuos praradimus kone pilnai gebama kompensuoti per eksportą į euro zonos šalis, taip pat stebimas ryškus eksporto apimčių didėjimas į Norvegiją, Daniją, Suomiją, Švediją, taip pat ir Lenkiją.
Nors prekių į Nepriklausomų valstybių sandraugą (NVS) vežama vis mažiau, prekes gebama parduoti tokiose rinkose, kaip Pietų Korėja, Turkija, Saudo Arabija ir kitos.
"Kitaip tariant, mums pavyksta užsitikrinti plačią geografiją, kai to norima ir reikia, o naujų rinkų randama pakankamai greitai", - tvirtino R. Grajauskas.
Daugiausia į užsienį iš Lietuvos keliauja mineralinis kuras, tabako gaminiai, mechaniniai įrenginiai, vaistai, baldai, tačiau traukėsi maisto eksportas.
"Iki rusų sankcijų paskelbimo į Rusiją keliavo 45 proc. viso eksportuojamo maisto, tačiau "užsidarius" Rusijai srautai krito tik 19 procentų. Tai reiškia, kad mums pavyksta surasti kitų rinkų - JAV, Saudo Arabiją, Japoniją, o daugiausia - euro zonoje", - atskleidė ekonomistas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą