Rūšiuoti šiukšles patogu tik mieste?

O kada tokios naujovės gali sulaukti Klaipėdos rajone esančiuose individualiuose namuose gyvenantys žmonės - neaišku.

Žada milijonus

Dvi pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos - VšĮ "Žaliasis taškas" ir Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO) - žada kompensuoti investicijas tiems atliekų surinkėjams ir regioninių atliekų tvarkymo centrams, kurie šiemet privačių valdų gyventojams pastatys rūšiavimo konteinerius. Anot dienraščio "Verslo žinios", šiemet ketinama prisiimti įsipareigojimų už 10 mln. Lt. 2015 m. ir 2016 m. - dar po 10 mln. Lt.

Privačias valdas aprūpinti konteineriais organizacijos planuoja dirbdamos kartu su Aplinkos ministerija. Skelbiama, kad pastaroji šiemet tam tikslui ketina skirti 8 mln. Lt.

NEPATOGUMAI. Sąmoningi Klaipėdos rajono individualių namų gyventojai išrūšiuotas atliekas yra priversti vežti iki artimiausios gyvenvietės, kurioje stovi "varpeliai", arba net į Klaipėdą. Redakcijos archyvo nuotr.

Skaičiuojama, kad vienai namų valdai aprūpinti rūšiavimui skirtais konteineriais reikia 160 Lt. Tad už 18 mln. Lt dviejų konteinerių komplektais (vienas skirtas stiklui, kitas - visai likusiai pakuotei) jau šiemet galima aprūpinti 112 500 privačių valdų - apie trečdalį milijono gyventojų.

Neringiškiai nenori

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovų teigimu, pradėjus derybas su pakuočių tvarkymo organizacijomis buvo atliktas tyrimas, koks būtų poreikis rūšiuoti atliekas individualiose valdose uostamiestyje ir Neringoje.

"Apklausti neringiškiai tokių konteinerių nepanoro, galbūt dėl vietos stokos. Klaipėdoje prieš porą metų individualių namų savininkams buvo dalinami rūšiavimui skirti maišai, tačiau žmonės atliekas rūšiavo gana vangiai, o surenkamų perdirbti tinkamų atliekų kiekiai nepadengdavo surinkimo išlaidų. Įvertinus tai ir minėtąjį tyrimą buvo nuspręsta apie 200 rūšiavimui skirtų konteinerių ir maišų išdalinti Labrenciškės gyventojams. Į tokį konteinerį žmonės galėtų mesti stiklo atliekas, o į maišus - visą kitą pakuotę. Maišus su pakuote jie galėtų mesti į tą patį naująjį konteinerį, šalia stiklo. Konteineriai Labrenciškės gyventojus turėtų pasiekti po Velykų. Jei eksperimentas pasitvirtins, jie bus dalinami visame mieste", - aiškino KRATC atstovai.

Jų teigimu, minėtieji konteineriai bus skirti pakuočių tvarkymo organizacijų, pati bendrovė tam neišleis nė lito.

Klaipėdoje iš viso yra apie 3 800 individualių namų.

Poreikis yra

Paskutinę 2013-ųjų dieną Klaipėdos rajono tarybai svarstant rinkliavos už atliekas didinimo klausimą pasigirdo siūlymų skatinti šiukšlių rūšiavimą didinant rūšiavimo konteinerių skaičių. Tada VšĮ "Gargždų švara" vadovas Rimantas Martinkus teigė, jog tyrimais nustatyta, kad gyventojai rūšiuoja, jei iki konteinerio reikia eiti ne toliau kaip 120 metrų. Tad rajonui reikėtų 240 komplektų rūšiavimo konteinerių viešoms erdvėms ir apie 18-19 tūkst. individualioms valdoms. Esą pernai Aplinkos ministerijos buvo prašyta skirti 60 komplektų, bet jie atiteko Marijampolei.

Kad rajone nėra tinkamų sąlygų rūšiuoti atliekas, rodo ir "Vakarų ekspreso" atlikta įvairiose savivaldybės vietose gyvenančių žmonių apklausa.

"Rūšiuojame vien iš idėjos, nes tai iš tikrųjų yra labai nepatogu. Šalia įprastinio šiukšlių kibiro yra dar vienas, į kurį metame išplautą plastikinę tarą, skardines, stiklą. Vėliau jas perrenkame į skirtingus maišus ir vežame į Klaipėdoje stovinčius rūšiavimo konteinerius. Žaliąsias atliekas kompostuojame, o popierių sudeginame", - pasakojo Kunkių kaime gyvenanti Aistė.

Sendvario seniūnijoje esančioje sodų bendrijoje "Pakrantė" gyvenantis Andrius pasakojo, jog tokiam nepatogumų keliančiam žingsniui ryžosi tik pažiūrėjęs į kaimynus - nesinorėjo elgtis neekologiškai, kai kaimynystėje elgiamasi priešingai.

"Spaudoje skaičiau "Gargždų švaros" vadovo pasisakymus, kad sodų bendrijose rūšiavimui skirtų konteinerių nestatys, nes sodininkai ir čia gyvenantieji esą į juos primes nerūšiuotų atliekų. Tada supykau: nenorit - vežkit maksimalų kiekį atliekų į sąvartyną. Tačiau po kurio laiko pasikalbėjau su kaimynais, kad rūšiuodami jie per dvi savaites net nepripildo konteinerio, ir nusprendžiau rūšiuoti, nors tai labai nepatogu. Sandėliuke turiu tris maišus - plastikui, kurio susidaro daugiausiai, stiklui ir popieriui, nes poreikio jį deginti nėra. Prisipildo maišai ir vežu į Klaipėdą. Šita rūšiavimo dalis yra pati nepatogiausia", - pasakojo vyras, kurio šeima dar kompostuoja žaliąsias atliekas.

Viename Priekulės seniūnijos vienkiemyje gyvenanti Veronika sakė irgi rūšiuojanti plastiką bei stiklą, bet juos turi vežti apie pusantro kilometro į greta esantį kaimą, kur stovi rūšiavimo konteineriai. Šis kaimas moteriai dažniausiai būna nepakeliui, tad ir nepatogu, ir kurui papildomai pinigų tenka išleisti.

Tuo metu Kretingalės seniūnijos vienkiemyje gyvenantis Artūras prisipažino, jog beveik nerūšiuoja atliekų.

"O kur aš jas dėsiu? Į Klaipėdą tempsiu? Todėl dabar tik atskiriame depozitinius butelius ir žaliąsias atliekas, iš kurių pasigaminame kompostą, o visa kita keliauja į bendrą konteinerį. Tačiau dėl to, ypač vasarą, kai dažniau lankosi svečiai, jo talpos nebeužtenka dviejų savaičių laikotarpiui", - sakė Artūras.

Niekas neaišku

Visi šie "Vakarų ekspreso" kalbinti Klaipėdos rajono gyventojai sutartinai tvirtino, kad labai apsidžiaugtų, jei gautų atliekoms rūšiuoti skirtus konteinerius, nes neliktų daugelio nepatogumų. Tačiau jų viltimis, skirtingai nei daliai klaipėdiečių, išsipildyti bent jau artimiausiu metu, ko gero, nelemta.

Pasak "Gargždų švaros" vadovo R. Martinkaus, ar rajonui teks pakuočių tvarkymo organizacijų konteinerių - kol kas neaišku.

"Žaliojo taško" atstovai buvo žadėję pasirodyti sausio pradžioje, nes iki šiol turime tik preliminarų, šablonišką susitarimą, bet iki šiol nepasirodė", - sakė R. Martinkus.

Anot jo, viešai siūlytas modelis, pagal kurį atliekų sistemos administratorius ar vežėjas turėtų įsigyti konteinerius, o vėliau gautų kompensacijas iš minėtų organizacijų, yra nepriimtinas, nes "Gargždų švara" esą neturi tam lėšų, o ir paskolos imti negalėtų, nes jos praėjusių metų nuostoliai gali siekti apie 120-130 tūkst. litų.

Tuo metu laikinasis "Žaliojo taško" generalinis direktorius Arūnas Makauskas "Vakarų ekspresui" aiškiai davė suprasti, jog rajonas bent jau kol kas lieka "ant ledo" dėl iniciatyvos stokos.

"Įstatymas aiškiai nurodo, kad už atliekų tvarkymo ir rūšiavimo organizavimą yra atsakinga savivaldybė arba jos įgaliotas subjektas. Klaipėdos atveju viskas vyksta greičiau ir aiškiau, nes ten visi įgaliojimai yra perduoti profesionaliai veikiančiam regiono atliekų tvarkymo centrui. Su jo specialistais konsultuojamės jau nuo praėjusio rudens, jie kvietė, derino įvairias aplinkybes bei niuansus", - sakė A. Makauskas.

Anot jo, gali būti, jog kur kas sėkmingiau viskas klostysis derantis tiesiogiai su Klaipėdos rajone atliekas vežančia bendrove "Ekonovus", kuriai siūloma įsigyti rūšiavimui skirtus konteinerius, už kuriuos vėliau būtų kompensuojama.

Pasak "Ekonovus" generalinio direktoriaus Rolando Rutėno, tokios derybos iš tiesų vyksta, bet ne vien tik dėl Klaipėdos rajono, bet ir dėl visų kitų teritorijų, kuriose atliekas veža ši bendrovė.

"Kol kas nėra aišku, koks būtų konteinerių įsigijimo mechanizmas. Mes iš esmės nesame prieš tai padaryti savo lėšomis, jei bus labai aiškios garantijos dėl lėšų grąžinimo. O kol to nėra, ir bankai neturi savo pozicijos, ar finansuotų tokį projektą. Visgi derybose dalyvauja ir Aplinkos ministerija, tad manau, kad viskas turėtų paaiškėti per keletą artimiausių mėnesių", - sakė R. Rutėnas.

Tuo metu "Gargždų švaros" vadovas R. Martinkus, "Vakarų ekspresui" pradėjus domėtis, ar iš tiesų jo įstaiga nerodo jokios iniciatyvos šioje srityje, vėliau informavo, jog "Žaliasis taškas" pranešė, kad jo atstovai sausio 24-ąją jau atvyks ir į Klaipėdos rajoną.

Kaip rūšiuojama užsienyje*

Dauguma airių gyvena individualiuose namuose, kuriems yra skirta po du konteinerius, išvežamus kas savaitę. Į vieną jų galima mesti visas atliekas, bet jis negali būti nė trupučio perpildytas, nes kitaip jo neišveš. Kitas yra skirtas plastikui ir popieriui, o jo išvežimas nekainuoja. Stiklo tarą Airijoje reikia vežti į konteinerius, esančius prie parduotuvių.
Čikagoje ir jos apylinkėse atliekos nerūšiuojamos - konteineriai čia ištuštinami kartą per savaitę.
Australijoje individualiems namams yra skirti raudonas ir geltonas konteineriai. Raudonas - buitinėms atliekoms, o į geltoną metama viskas, kas perdirbama - ir plastmasė, ir popierius, ir stiklas, ir metalas.
Anglijoje prie namų stovi popieriaus ir kartono, stiklo, aliuminio skardinių, buitinių atliekų ir plastiko konteineriai. Rūšiavimo konteineriai ištuštinami kas dvi savaites.
Belgijoje atsikraustydamas gyventi gauni brošiūrą su taisyklėmis, kaip rūšiuoti atliekas, nes regionuose tvarka skiriasi. Konteinerių čia dažniausiai nėra, nebent kai kuriose gyvenvietėse kiekvienas namas turi savo atskirą nedidelį konteinerį popieriui. Artėjant šiukšlių surinkimo laikui maišai su jomis išnešami į gatvę. Atskiras maišas skirtas vadinamosioms PMD atliekoms (plastikui, metalui, kartoninėms gėrimų pakuotėms), kitas - visoms kitoms. Popieriui maišų nėra, jis išnešamas surištas virvele arba kartoninėse dėžėse. Taip pat atskirai išvežamos žaliosios atliekos. Kai kurios išrūšiuotos atliekos išvežamos kartą per dvi savaites, kitos - kartą per mėnesį. Tam tikras šiukšlių maišų PMD kiekis asmeniui duodamas nemokamai. Bendrų atliekų maišai yra gana brangūs, galima naudoti tik patvirtintuosius tam tikroje gyvenvietėje. Stiklo konteineriai būna atskirai bendri arba galima vežti į miestelio atliekų centrą, kur priima visas surūšiuotas atliekas. Jeigu gatvėje paliekamas maišas su neišrūšiuotomis šiukšlėmis, jų tiesiog neišveža, užklijuoja lipduką su pamokymais. Naujiems gyventojams pasitaiko taip, kad tenka perrinkti dviejų savaičių puvėsius jau su kirminais ir perrūšiuoti.
* Šaltinis - užsienyje gyvenantys klaipėdiečiai

Informacija

Dar 2012-aisiais KRATC atliktas atliekų sudėties monitoringas parodė, kad šiukšlių rūšiavimo finansinė nauda yra gana menka, ją gerokai nusveria ekologinis aspektas.
KRATC specialistai 2012-aisiais rankomis perrūšiavo ir pasvėrė iš skirtingų savivaldybių į Dumpių sąvartyną atvežtas atliekas (po 300-500 kg). Tyrimas vyko keturis kartus skirtingais metų laikais. Biologiškai skaidžių atliekų rasta per 42 proc., popieriaus, kartono - per 11 proc., plastiko, įskaitant pakuotes, atliekų - kone 13 proc. Nemažai - per 6 proc. - rasta stiklo atliekų ir t. t. Rasta net pavojingų atliekų, tiesa, nedaug - 0,5 proc.
Žinant, kad vidutiniškai klaipėdietis per metus išmeta apie 400 kg atliekų, apskaičiuota, kiek vidutiniškai superkamų antrinių žaliavų galima surinkti ir parduoti supirkėjams. KRATC skaičiavimu, jei rinkliava 60 kv. m butui yra 176 Lt, tai metus kruopščiai rūšiuojant antrines žaliavas ir nuvežus jas supirkėjui pavyktų sutaupyti 7 proc. šios sumos (12,3 Lt).