SEB bankas: gyventojų finansinė padėtis gerėja

SEB bankas: gyventojų finansinė padėtis gerėja

Gyventojų finansinė padėtis ir toliau gerėja. Šių požymių galima pastebėti ir mažiausias pajamas turinčių namų ūkiuose, nors bendroje namų ūkių finansinio turto ir įsipareigojimų statistikoje pokyčių dėl to dar nematyti.

Anot tyrimą atlikusio SEB banko, palankios ekonominės sąlygos sudarė sąlygas didesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams pasinaudoti atsirandančiomis finansinėmis galimybėmis - išduota daugiau naujų paskolų, gerėjo mažmeninės prekybos apyvartos rodikliai. Ir nors indėlių suma taip pat didėjo, tai daugiau sezoninis reiškinys, o ne sugrįžęs saugumo poreikis.

Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, finansinės padėties gerėjimą rodo tai, kad žmonės daugiau paskolų ima, o ne grąžina.

"Nustojo mažėti bankų išduodamų paskolų portfelis. Tai reiškia, kad ekonomikai toliau gerėjant gyventojai skolinasi drąsiau, tai yra, ima daugiau naujų būsto paskolų negu grąžina bankams seniau paimtų", - sakė SEB atstovė.

Naujausiais Statistikos departamento atliekamo vartotojų nuomonių tyrimo rugpjūčio mėnesio duomenimis, ketvirtadalio mažiausias pajamas gaunančių apklausos respondentų lūkesčiai dėl finansinės namų ūkio padėties per ateinančius dvylika mėnesių nuo metų pradžios taip pat pagerėjo.

Viena tokio reiškinio priežasčių, anot J. Varanauskienės, yra padidintas minimalus darbo užmokestis bei sumažėjusios išlaidos komunalinėms paslaugoms.

"Gyventojų lūkesčiams gerėti didelę įtaką turėjo padidintas minimalus darbo užmokestis, taip pat pasibaigęs šildymo sezonas ir dėl to sumažėjusios būtinosios išlaidos. Padidėjęs maisto produktų ir tabako prekybos mastas leidžia manyti, kad mažiausiai uždirbančiųjų pajamos iš tiesų padidėjo, mat būtent mažas pajamas gaunantieji, joms padidėjus, labiausiai linkę įsigyti būtinųjų prekių, o ypač maisto", - kalbėjo finansų ekspertė.

Vis dėlto, pasak ekspertės, finansinės padėties tokiuose namų ūkiuose dar negalima pavadinti gera. Išlaidų būtinosioms prekėms didėjimas rodo, kad iki šiol pajamų būtiniesiems poreikiams dar nepakanka. Be to, tai, kad padidėjusias pajamas namų ūkiai linkę skirti vartojimo reikmėms, užuot kaupę santaupas, rodo, kad namų ūkiai ir toliau bus neatsparūs įvairiems pajamų ir išlaidų šokams, nes nėra pinigų atsargų.

Pasak SEB atstovės, mažos būsto paskolų palūkanos jau yra ne tik galimybė greičiau grąžinti anksčiau paimtas paskolas, bet ir nebrangiai pasiskolinti.

Nepaisant jau kurį laiką mažų būsto paskolų palūkanų, namų ūkių būsto paskolų portfelio vertė ilgą laiką mažėjo - senų paskolų buvo grąžinama daugiau negu suteikiama naujų.

"Mažos būsto paskolų palūkanų normos mūsų šalies namų ūkiams ilgai buvo galimybė greičiau grąžinti anksčiau paimtas paskolas. Ir tik nuo šių metų balandžio naujų paskolų padaugėjo tiek, kad jų yra daugiau negu grąžinama anksčiau paimtų ar nurašoma blogų paskolų", - sakė J. Varanauskienė.

Pasak jos, gerėjanti padėtis darbo rinkoje, geresni lūkesčiai dėl ateities jau leidžia žmonėms drąsiau kurti ateities planus ir įtraukti į juos ir skolinimąsi.

"Vis dėlto nereikėtų tikėtis tokių paskolų portfelio augimo ar naujų paskolų vertės kaip 2007-2008 metais. Šiandien ir paskolų gavėjų, ir paskolų teikėjų, ir priežiūros institucijos - Lietuvos banko - požiūris į tai, kas ir kaip gali skolintis ir skolinti, yra kitoks negu prieš penkerius metus", - kalbėjo ekspertė.

Pasak jos, ekonominė aplinka artimiausiu metu blogėti neturėtų: tikimasi spartesnio vidutinio darbo užmokesčio augimo, nedarbo mažėjimo, nedidelės infliacijos.

"Namų ūkiai galės mažiau rūpintis savo pajamų stabilumu, mažesnė bus darbo ir pajamų praradimo tikimybė", - sakė J. Varanauskienė.

Ekspertės teigimu, santaupų turėtojų už terminuotuosius indėlius bankuose ar Vyriausybės taupymo lakštus gaunamos palūkanos ir toliau nedžiugins, tačiau ypatingų finansinio turto struktūros pokyčių nesitikima. Nors ir toliau baiminamasi, kad santaupos, laikomos terminuotųjų indėlių sąskaitose, praranda savo perkamąją galią, dažnesni svyravimai vertybinių popierių rinkose atbaido atsargiuosius.

Pasak ekspertės, palūkanos turėtų išlikti patrauklios tiems, kas gali ir nori pasiskolinti.

"Mažos indėlių palūkanos ir infliacijos nuojauta, taip pat didesnės minimalų darbo užmokestį gaunančiųjų pajamos ir atsargios prognozės, kad šildymo sezonas šiemet bus pigesnis, turėtų padėti išlaikyti vidaus vartojimo augimo tempus", - sakė šeimos finansų ekspertė.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder