SEB: lietuviai savo finansinę padėtį ateityje vertina pesimistiškiausiai

Namų ūkių finansinio turto grynoji vertė (apskaičiuojama iš finansinio turto atėmus įsipareigojimus) Lietuvoje per pirmąjį pusmetį padidėjo 103 mln. eurų, tačiau labiausiai dėl mažėjančio gyventojų paskolų portfelio.

Pasak SEB banko ekspertų, palūkanų normoms sumažėjus, vis daugiau gyventojų pasirenka pinigus laikyti atsiskaitymui skirtose, o ne terminuotųjų indėlių sąskaitose.

"Nors Lietuvos namų ūkių finansinis turtas, atėmus įsipareigojimus, yra didžiausias visose Baltijos šalyse, lietuviai savo finansinę padėtį ateityje vertina pesimistiškiausiai", - teigiama ataskaitoje.

Nors pastaruosius dvejus metus Baltijos šalių namų ūkių finansinė padėtis blogėjo labiau nei Europos, kitais metais namų ūkių pajamos ir vartojimo išlaidos Baltijos šalyse gali šiek tiek padidėti.

Pasak SEB grupės ekspertų, Baltijos šalių namų ūkių vartojimui didėti daugiausiai prielaidų sudaro padidėjęs gyventojų optimizmas. Apžvalgoje prognozuojama, kad didesnės Estijos gyventojų pajamos ir kitais metais Estijoje įvedamas euras lems geresnę šios šalies namų ūkių finansinę padėtį, tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, Estijos ir Latvijos namų ūkių finansiniai įsipareigojimai ir toliau išliks didesni negu finansinis turtas.

Žemesnės nei ankstesniais laikotarpiais indėlių palūkanų normos ir toliau lems gyventojų pasirinkimą didelę dalį savo finansinio turto laikyti einamosiose, o ne terminuotųjų indėlių sąskaitose.

Iš naujausių Baltijos šalių BVP duomenų matyti, kad žemiausią ekonominio nuosmukio tašką Baltijos šalys jau peržengė. Tačiau netgi ekonomikai atsigaunant, nedarbas ir toliau lieka didele problema visose trijose šalyse. Latvijoje nedarbo lygis pasiekė 19,4 proc. ir yra didžiausias Baltijos šalyse. Estijoje užregistruotas taip pat aukštas nedarbo lygis - 18,6 proc., Lietuvoje - 17,3 procento. Antrąjį šių metų ketvirtį situacija darbo rinkoje šiek tiek gerėjo, nors pagerėjimą iš dalies nulėmė emigracijos banga.

Didžiausias vidutinis darbo užmokestis yra Estijoje. Tik šioje šalyje stebimas ir metinis vidutinio darbo užmokesčio didėjimas, kuris per metus augo 1,2 proc. ir šiuo metu siekia 822 eurus. Tuo metu Lietuvoje ir Latvijoje vidutinis darbo užmokestis sumažėjo - atitinkamai 5,4 proc. ir 6,3 procento.

Estijoje senatvės pensija yra didžiausia nei kitose Baltijos šalyse ir siekia 305 eurus. Vidutinė pensija Latvijoje 2010-ųjų metų antrąjį ketvirtį buvo 250 eurų, ji per metus padidėjo 1,6 procento. Lietuvoje vidutinė pensija, per metus sumažėjusi 8 proc., yra mažiausia Baltijos šalyse - 216 eurų.

Smarkiai sumažėjusios pajamos ir išaugęs nedarbo lygis turėjo neigiamos įtakos namų ūkių vartojimui. Pastaraisiais metais labiausiai sumažėjo Latvijos gyventojų pajamos, toliau "rikiuojasi" Lietuvos ir Estijos gyventojai. Latvijos namų ūkių vartojimo išlaidos per metus sumažėjo 24 proc., Estijos ir Lietuvos - atitinkamai 18 ir 17 procentų. Naujausi duomenys rodo, kad Baltijos šalių namų ūkiai mažina savo išlaidas, taikydamiesi prie pasikeitusios finansinės situacijos. Kitais metais Baltijos šalyse vartojimo išlaidos turėtų liautis mažėti ir pradėti kopti į viršų. Nors šalių ekonomikos augs tik keliais procentais, gyventojų nuotaika turėtų pagerėti.

Pagal įvairius vartotojų nuomonių tyrimus, didžiausias pesimizmas užfiksuotas 2008 metų rudenį. Nuo praėjusios vasaros nuotaikos pradėjo gerėti, tačiau savo šeimos finansinę padėtį daugelis vis dar vertina neigiamai. Estijos namų ūkiai per artimiausius dvylika mėnesių jau tikisi užimtumo didėjimo, o latviai ir lietuviai vis dar mano, kad didės nedarbas. Ateitį pesimistiškiausiai iš visų Baltijos šalių gyventojų vertina lietuviai.

"Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalga" bus rengiama du kartus per metus. Joje nagrinėjamas namų ūkių finansinis turtas ir įsipareigojimai, aptariamas įvairių socialinių ir ekonominių reiškinių tiesioginis ar netiesioginis poveikis namų ūkiams.