SEB tyrimas: Baltijos šalių gyventojai planuoja dirbti ir sulaukę pensinio amžiaus
Tikimybė ir sulaukus pensinio amžiaus gauti darbo pajamų visose Baltijos šalyse vertinama aukščiausiai iš visų galimų pajamų šaltinių: Lietuvoje - vidutiniškai 70 proc., Estijoje - 79 proc., Latvijoje - 77 procentais. Palyginti aukštai vertinama ir tikimybė, kad senatvėje finansiškai padės artimieji - Latvijoje - 44 proc., Lietuvoje - 49 proc., Estijoje - 40 procentų.
Šie du pajamų šaltiniai vertinami kaip labiau tikėtini negu galimybė prisidurti iš savo susitaupytų lėšų: tikimybę, kad prisidurs iš savanoriškai sukauptų pensijų (pavyzdžiui, trečios pakopos pensijų fonduose), lietuviai vertina 39 proc., latviai 42 proc., estai - 38 proc. Tikimybė, kad pajamų gaus iš indėlių, kaupiamosiose sąskaitose sukauptų lėšų ar kitokių finansinių investicijų, vertinama dar žemiau: Lietuvoje - 28 proc., Latvijoje - 25 proc., Estijoje - 32 proc.
Anot SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tokie lūkesčiai labiausiai atitinka ir šiandieninių pensininkų realybę.
"Remiantis to paties tyrimo duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje po trečdalį (atitinkamai 32 ir 33 proc.), Estijoje - kas antras šiandieninis 62-63 metų pensininkas prisiduria prie pensijos iš darbo užmokesčio. O iš santaupų ar turto, pavyzdžiui, už būsto nuomą, nurodė gaunantys mažiau negu dešimtadalis šiandieninių pensininkų. Visgi nereikėtų pamiršti, kad dėl istorinių priežasčių šiandieniniai pensininkai galimybių susitaupyti turėjo mažiau - sutrukdė didžiuliai politiniai ir ekonominiai pokyčiai", - sakė J. Varanauskienė.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, estai geriau negu latviai ir lietuviai vertina tikimybę senatvėje gauti pajamų iš turto - nuosavo verslo, pavyzdžiui, turimų įmonių akcijų, ar nekilnojamojo turto jį nuomojant ar pardavus. Tikimybė, kad prisidurs iš nuosavo verslo, Estijoje vertinama 46 proc., Latvijoje - 38 proc., Lietuvoje - 32 proc. O tikimybė gauti pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos ar pardavimo Estijoje vertinama 40 proc., Latvijoje - 29 proc., Lietuvoje - 27 proc.
Didesnį lietuvių pasitikėjimą tradicinėmis taupymo pensijai priemonėmis SEB banko šeimos finansų ekspertė aiškina tuo, kad lietuvių investicijos į nekilnojamąjį turtą yra mažesnės negu latvių ar estų, taip pat, kaip rodo kitų tyrimų rezultatai, lietuviai kur kas atsargiau negu estai žiūri ir į nuosavo verslo kūrimo galimybes.
Pasak ekspertės, svarbu ne tik tai, kaip būsimieji pensininkai vertina tikimybę turėti daugiau pajamų, bet ir tai, ar jie jau ėmėsi konkrečių veiksmų. Deja, tyrimo rezultatai rodo, kad tik maždaug kas antras (54 proc.) lietuvis, kuris tikisi gauti pajamų iš santaupų ar turto, jau yra pradėjęs taupyti ar ėmęsis kitų konkrečių veiksmų. Latvijoje tokių veiksmų nurodė jau ėmęsi 58 proc. gyventojų, Estijoje - 65 proc.
"Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad daugiausia galimybių visų trijų Baltijos šalių gyventojai mato būdami jauni. Didėjant amžiui, respondentų nurodoma tikimybė prisidurti iš alternatyvių šaltinių, ypač iš santaupų ir turto, mažėja. Vadinasi, gyventojai dažnai nespėja pasinaudoti galimybėmis pradėti rūpintis santaupomis, turtu, savarankiškai kaupti pensijai, kas padėtų senatvėje gauti daugiau pajamų", - sako J. Varanauskienė.
SEB grupės užsakymu 2015 m. gruodį apklausta 600 30-55 metų Lietuvos gyventojų. Apklausos metu gauti duomenys panaudoti apskaičiuojant pasirengimo pensijai rodiklį (PPR), kurio unikalią metodiką sukūrė trijų Baltijos šalių SEB specialistai, bendradarbiaudami su rinkos tyrimų bendrove TNS ir Stokholmo ekonomikos aukštosios mokyklos Rygoje Tvaraus verslo centru. Šis tyrimas - jau antras. Pirmas atliktas ir pristatytas 2015 metų pradžioje.
Rašyti komentarą