Anot V. Vasiliausko, bankininkai anksčiau patyrė milžiniškų nuostolių ir dalį jų užglaistė 2011-ųjų pelnu. „Respublikos“ finansų ekspertų teigimu, nutiko finansinis paradoksas: bankai Lietuvos gyventojams paskolintų pinigų neprarado, nes namai, butai bei automobiliai, kuriems pirkti ir buvo daugiausiai individualių paskolų išduota, užstatyti tiems patiems bankams. Pastatai nesugriuvo, mašinos nesudegė. Už daug ką vartotojai yra sumokėję dideles pradines įmokas, pateikę papildomą užstatą. Ir viską paėmę bankai, o ne viską praradę žmonės patyrė nuostolius?
Neaiškūs žaidimai skolomis
Lietuvos bankas aiškina, kad 2009 metais komerciniai bankai patyrė 3,7 mlrd., 2010 metais - 300 mln. litų nuostolių, bet per 2011 ir 2012 metus jie teuždirbo 1,8 mlrd. litų pelno, tad praradimų mūsų šalyje dar neatsigriebė, todėl gali sau leisti nesidalyti ir pelno mokesčiu.
Seimo Biudžeto ir finansų reikalų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas mano kitaip - Lietuvoje veikiantys užsienio bankai tik dangstosi dėl krizės patirtais nuostoliais, o uždirbtą pelną skubiai pumpuoja į pirminius bankus savo šalyse.
B. Bradauskas taip pat įtaria, kad nėra skaidrūs ir pas mus veikiančių bankų skolinimosi iš pirminių bankų mechanizmai, nes bankininkai atsisako pateikti įrodymus apie tokių paskolų kainas, t.y. palūkanų dydžius.
Šios paskolos gali būti tik maskuotė, kuri paaiškėtų tik ištyrus, ar iš pirminių bankų Lietuvoje registruoti bankai tik fiktyviai skolinasi brangiai.
B. Bradauskas teigė, kad komercinių bankų atstovai pažadėjo skolinimosi iš pirminių bankų kainas pateikti jau kitą savaitę, kai Seimas imsis svarstyti šių kredito institucijų administravimo reikalus.
B. Bradausko nuomone, valstybė jau nebegali taikstytis su slaptais bankininkų žaidimais, nes tyliai išvežant iš šalies neapmokestintus šimtus milijonų pati „Lietuva gali greitai likti prie tuščio lovio“.
„Paskolų tarp pirminių ir antrinių bankų skaičius pastaruoju metu mažėja. Būtų neprotinga permesti pajamas į didesnių tarifų valstybes Švediją, Norvegiją ir kitas šalis. Mano galva, tokių dalykų nėra“, - vakar po apsilankymo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje savo pasvarstymus dėstė Lietuvos banko valdytojas V. Vasiliauskas.
Galbūt tai irgi yra tiesa, nes matydami, kad Lietuva leidžia išsisukti nuo pelno mokesčio legaliai, užsienio bankai jaučia pareigą mokesčiais paremti savo valstybes.
Apie paskolų iš pirminių bankų kainas vakar Seimo nariams nieko negalėjo pasakyti ir komercinių bankų atstovai, bet jie pripažino, kad šiandien galima pasiskolinti ir už nulį procentų palūkanų.
„Didesnis susirūpinimas komercinių bankų veikla bent jau prasidėjo, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pastaruoju metu atlieka griežtus mokestinius patikrinimus dviejuose dideliuose bankuose, - vakar „Respublikai“ sakė B. Bradauskas. - Bet mums reikia atidžiai peržiūrėti ir būtinų atidėjinių reglamentavimą, ar tuo bankai nepiktnaudžiauja mažindami arba didindami savo pelnus. Tai yra svertas, kuris šiuo metu visiškai neapibrėžtas“.
Atvers kelią unijoms
Vakar Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas ir toliau gynė sunkiai išgyvenančius užsienio komercinius bankus, kurie esą teikia gyventojams paslaugas už mažesnius mokesčius nei kitose Europos Sąjungos šalyse.
„Grynieji pinigai bankams yra nuostolingi - faktas kaip blynas“, - sakė V. Vasiliauskas.
O B. Bradausko nuomone, mažas pajamas gaunantiems Lietuvos piliečiams taikomi bankų komisiniai mokesčiai yra per dideli, todėl reikėtų įsikišti ir į šią sritį.
Tai galima padaryti gana nesunkiai - suteikti daugiau erdvės patikimoms kredito unijoms, kurios šiandien, tarkim, neturi teisės priimti jokių mokesčių iš gyventojų, o tuo puikiai naudojasi stambieji bankai, apmokestinę kiekvieną įmoką.
„Kredito unijos negali konkuruoti su bankais, nes tai draudžia dabar galiojantys įstatymai, neleidžiantys joms teikti daugelio paslaugų, - sakė B. Bradauskas. - Bet mes jau paprašėme Finansų ministerijos paskubinti Kredito unijų įstatymo pakeitimo teikimą. Tikiuosi, kad Seimas tam pritars. Tuomet turėtų iškart sumažėti mokesčiai už bankines paslaugas visiems Lietuvos gyventojams, kita vertus, žinant, kad unijos yra lietuviško kapitalo, mažiau mūsų pinigų iškeliaus į užsienį“.
Bankus jau tiria ir Valstybinė mokesčių inspekcija
VMI atstovas Darius Buta vakar patvirtino, kad ši institucija šiuo metu tikrina, kaip mokesčius moka du Lietuvoje veikiantys bankai, kurių pavadinimai kol kas neatskleidžiami. Mokesčių administratoriai atlieka griežtas mokestines procedūras - mokestinius patikrinimus arba tyrimus. VMI yra specialiai įkurtas Didelių mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamentas, kurio specialistai stebi bankų ir kredito įstaigų veiklą, nuolat analizuoja jų duomenis. D.Buta teigė, kad pastarasis ryškesnis patikrinimas buvo atliktas 2011 metais, kai patikrinus vieną ir dabar Lietuvoje veikiantį banką jam buvo priskaičiuotas daugiau nei 1 mln. litų mokėtino pelno mokestis. Po patikrinimo bankas susimažino deklaruojamą savo nuostolį 35 mln. litų, nes neteisingai buvo priskyręs būtinus atidėjinius leidžiamiems atskaitymams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą