Benzino kainai perkopus 5 litus, vairuotojai prognozių apie mažėjančias kainas laukia kaip gaivaus oro gurkšnio. Pastaruoju metu teigiama, kad nukristi benzino kaina galėtų sumažinus jo akcizą, tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai teigia, kad yra ir kitų kelių.
„Yra konkurencijos didinimas, [degalų] įvežimas. Bankų procentai – taip pat labai svarbus dalykas. Žinome, kad 1,5 proc. visos kainos yra banko palūkanos, mokesčiai bankams. Jeigu apie 3–5 centus [nuo kuro kainos] yra bankams – tai ženkli vieta, kur galima daryti korekcijas“, – sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.
„Konkurenciją pirmiausia reikėtų didint žiūrint į tai, ką gali valstybė savo reguliavimu, kaip reguliavimas turėtų būti sumažintas, palengvintas tam, kad paskatintume degalų įvežimą į Lietuvą“, – teigia Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Pasak Konkurencijos tarybos vadovo, degalų kaina mažėtų, jei jų pardavėjams būtų leista didesnę dalį kuro rezervų laikyti užsienyje. Šiuo metu Lietuvos verslininkai užsienyje gali laikyti 30 procentų degalų atsargų.
Degalinių savininkai teigia, kad didžiausią įtaką kuro kainai daro nuo Lietuvos nepriklausančios pasaulinės naftos, biodegalų kainos. Bet, anot jų, yra vidinių dalykų, kuriuos gali reguliuoti Vyriausybė.
„Galbūt galima sumažinti akcizo mokestį benzinui, apie ką dabar yra kalbama, yra pateiktas projektas. Galbūt galima atidėti dyzelino akcizo padidinimą, kuris gresia nuo Naujų metų.
Kas gali atsitikti baisiausia Lietuvai – kaip buvo 2009 metais, kada Lietuvoje dyzelinas tapo brangiausias iš mūsų kaimyninių šalių, turiu omeny, Latviją ir Lenkiją. Lietuvoje tarptautinis transportas iš viso nebesipildavo kuro“, – primena Lietuviškų degalinių sąjungos pirmininko pavaduotojas Dainius Janėnas.
Į akcizo mažinimą Finansų ministerija žiūri skeptiškai. Kol politikai ir verslininkai tik kalba, kaip mažinti kuro kainas, lietuviai pigesnių degalų vyksta į kaimynines šalis.
Laisvosios rinkos instituto užsakytas tyrimas Baltijos šalyse parodė, kad kontrabandinius degalus perka ir latviai bei estai.
„Mūsų šalims, kurios yra santykinai neturtingos, ES akcizai kurui yra per aukšti. Reiškia, žmonės neturi pinigų, todėl ieško pigesnių degalų. Antras veiksnys, kuris yra labai svarbus, – Baltijos šalys, o ypač Lietuva, esame tarp šalių, kurios nepriklauso ES ir kuriose istoriškai mokesčiai degalams yra maži – tai būtent Rusija ir Baltarusija“, – teigia Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Palyginti su pernai Lietuvoje atliktu analogišku tyrimu, Lietuvos gyventojų pakantumas kontrabandai nežymiai sumažėjo, tačiau išlieka aukštas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą