Apie tai kalbėta praėjusį penktadienį uostamiestyje vykusiame Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų surengtame susitikime su Vakarų Lietuvos atstovų Seime laikinąja parlamentine grupe "Į darnią Lietuvą Vydūno keliu". Jame dalyvavo pusė minėtos seimūnų grupės narių, apie 50 įmonių, Klaipėdos rūmų narių, atstovai, Šiaulių ir Panevėžio pramonės rūmų atstovai. Jo metu aptarta Vakarų Lietuvos regiono politika ir privataus bei viešojo verslo bendradarbiavimo galimybės.
Klaipėdos rūmų prezidento pareigas einantis Vladas Pleskovas atkreipė dėmesį į tai, kad norint, jog Lietuvos gyventojai neišvažiuotų į užsienį, įstatymai turi padėti kurti darbo vietas.
Pasak UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės generalinio direktoriaus, VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros valdybos pirmininko Eimanto Kiudulo, Lietuvoje verslo plėtros nematyti. Investicijos daromos į infrastruktūrą, o ne į darbo vietas. Labai daug investuojama į infrastruktūrą, dalis lėšų skiriama jai "piarinti". E. Kiudulo manymu, reikia investuoti ne tik į pastatus ar plytą, bet ir į žmogiškąjį potencialą.
Problemos ilgai nesprendžiamos
Pasak E. Kiudulo, jau 20 metų kalbame apie problemas, o vis tiek tebesame ES treti nuo galo pagal algas. Anot jo, algos turės augti, bet turi būti mažinamas darbo apmokestinimas.
Dėl to, kad sprendimai nepriimami laiku, Lietuva jau prarado apie 1 milijardą investicijų. Be to, trūksta kvalifikuotų žmonių, kurie dirbtų su investicijų pritraukimu.
Klaipėdos rūmų Užsienio ryšių skyriaus vedėja Lina Kavaliauskienė pastebėjo, kad didžiausi Vakarų Lietuvos verslo varikliai yra Klaipėdos laisvoji ekonominė zona ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.
Viena pagrindinių šio regiono verslo problemų - gyventojų migracija. Klaipėdoje daug vidinių migrantų, ji kenčia ir nuo išorės migracijos. Didelė bėda - kvalifikuotos darbo jėgos stygius. Lietuvoje vis dar egzistuoja nuomonė, esą verslu užsiima ne visai sąžiningi žmonės. Regione neskatinamas smulkusis verslas.
Bendrovių biurai iš Klaipėdos kraustosi į Vilnių. Jeigu vyras uostamiestyje dar randa gerai apmokamą darbą, tai galimybės žmonai, palyginti su Vilniumi, kur kas mažesnės.
Kita problema - nenuspėjamas teisės aktų keitimas. Verslas mažiausiai prieš pusę metų turi žinoti apie galimus pasikeitimus, kad galėtų planuoti. Be to, nacionaliniai teisės aktai griežtesni nei europiniai.
Bandoma skirti dėmesio žmonių migracijai, o kapitalui ne, todėl jis iškeliamas į užsienį, pavyzdžiui, į Estiją, Ispaniją. Trūksta inovacijų potencialo, neužtenka gerą išsilavinimą turinčių žmonių.
Verslininkai skundėsi, kad turizmo verslas regione merdi. Jis nėra skatinamas, nes nėra valstybės politikos. Ūkio viceministrės Rugilės Andziukevičiūtės-Buzės teigimu, jau kuriama programa, kaip privilioti į Lietuvą kuo daugiau turistų. Pasak parlamentinės grupės "Į darnią Lietuvą Vydūno keliu" pirmininko profesoriaus Algimanto Kirkučio, Klaipėdos regione yra unikalus rekreacinis potencialas, tačiau jis nėra išnaudojamas.
Kodėl viskas Vilniuje?
Susitikimo metu kalbėta ir apie tai, kad visi sprendimai priimami Vilniuje, o regionai gali spręsti tik antraeilius klausimus. Iš biudžeto regionų savivaldybėms tenka tik vienas dešimtadalis lėšų. ES parama tenka Vilniui, o į regionus patenka tik 10,5 proc. Todėl sostinėje vyksta verslo koncentracija. Estai ir latviai šią problemą išsprendė - ES parama ten patenka tiesiai į regionus. Pasak Seimo narės Agnės Bilotaitės, jeigu Lietuvoje nebūtų buvę dviejų regionų, ji apskritai nieko nebūtų gavusi iš ES.
A. Kirkučio manymu, Vakarų regionas, turintis 100 km jūros pakrantę, yra visai kitoks regionas, išskirtinis, labiausiai nutolęs nuo Vilniaus ir galėtų pats spręsti savo problemas.
Profesorius akcentavo, jog turi būti skatinama savivalda, nes organizmas pradeda sveikti nuo ląstelės. Pasak jo, regioninė politika tampa viena iš svarbiausių. Būtent regionuose didelė migracija. "Labai svarbu, kad atsigautų regionai, dabar vystosi tik Vilnius", - sakė jis. Jo manymu, svarbu grįžti prie trijų regionų - Vakarų, Rytų ir Vidurio.
Vakarų Lietuva - mažoji Lietuva, Klaipėdos kraštas, Žemaitija, dar norėtų prisidėti ir Šiaulių kraštas. A. Kirkučio manymu, Klaipėda galėtų būti šio regiono sostinė. Pasak jo, decentralizavimo politika regionų atžvilgiu per smulkiojo ir vidutiniojo verslo skatinimą galėtų duoti geresnių rezultatų.
Pasak A. Bilotaitės, apie regionų politiką kalbama nuo 2000 metų, problemos žinomos, įstatymai koreguojami.
Vyriausybės akimis
Ūkio viceministrės R. Andziukevičiūtės-Buzės manymu, savivaldybėms turėtų būti suteikiama daugiau galių, pavyzdžiui, lėšų perviršis iš jų neturėtų būti atimamas, o paliekamas verslo sąlygoms gerinti. Jos teigimu, Vyriausybės programoje numatyta regionų plėtra įtraukiant įvairius partnerius. Norima didinti regionų specializaciją ir savarankiškumą. Pasak viceministrės, Ūkio ministerija svarsto, kaip ji galėtų prisidėti prie regionų plėtros organizavimo.
Ūkio viceministrė pastebėjo ir Vakarų regiono pranašumus. Jame mažiausias nedarbas šalyje - 6,2 proc. Jis užima II vietą pagal užsienio investicijų dydį, antras po Vilniaus pagal vidutinį darbo užmokestį, III - pagal BVP vertę ir pagal lietuviškos kilmės prekių eksportą. Per 5 metus investicijos jame augo vidutiniškai 17,6 proc. Klaipėdos regionas yra antras regionas Lietuvoje pagal investicijų kiekį vienam žmogui. Jame sulaukta investuotojų iš Danijos, Vokietijos, Kipro, JAV ir kt. Eksportas į ES šalis sudaro 74 proc. Daugiausia eksportuojama į Švediją, Lenkiją, Vokietiją. Tiesa, 2014-2015 metais jis sumažėjo 100 mln. eurų.
2007-2012 metais šiame regione buvo įgyvendinami 285 europiniai projektai, skirta 185 mln. eurų. 25,4 mln. eurų skirta verslo paramai, 8,3 mln. eurų - moksliniams tyrimams.
Pasaulio banko verslo sąlygų ataskaitoje "Doing Business" Lietuva užima 21 vietą, Estija - 12, Latvija - 14. Šalies siekis - pakilti šioje reitingų skalėje. Viceministrės teigimu, Lietuvos silpna vieta - Akcinių bendrovių įstatymas, nes smulkieji verslininkai nėra apsaugomi. Šioje srityje ji pažadėjo pakeitimų. Pasak jos, reikalinga ir nemokių juridinių asmenų pertvarka.
Pagal prisijungimo prie elektros tinklų greitį Lietuva užima 55 vietą pasaulyje. Vyriausybė žada trumpinti prisijungimo prie elektros tinklų terminą, kuris trukdavo kelias savaites. Dabartinė Vyriausybė tęs ankstesnių Vyriausybių pradėtą administracinės naštos verslui mažinimo politiką.
R. Andziukevičiūtė-Buzė žadėjo, kad teisės aktai įsigalios ne bet kada, o nuo gegužės 1 d. arba lapkričio 11 d. Ji informavo, jog bus spartinamos užsieniečių įdarbinimo procedūros. Pavyzdžiui, IT aukštos kvalifikacijos specialistams nereikės magistro diplomų, užsienio piliečio įdarbinimas truks iki mėnesio.
Silpna vieta - universitetas
Profesorius A. Kirkutis sako, kad būtina rasti tokį modelį, kad politikai galėtų geriau bendradarbiauti su verslu. Jo manymu, Seimo nariai, susivieniję į Vakarų Lietuvos grupę, prie kurios dar prisidėti ketina ir Šiaulių krašte išrinkti Seimo nariai, sudarysiantys vieną ketvirtadalį visų Seimo narių, gali padėti spręsti nemažai problemų. Anot jo, tam reikia ieškoti naujų būdų.
Seimo nariai, dalyvavę susitikime, pageidavo iš verslininkų gauti užduočių, kad galėtų pradėti dirbti, kad pasikalbėjimas apie problemas neliktų tik pasikalbėjimu, ir ragino pasiūlymus teikti raštu.
Seimo narys Dainius Kepenis prisipažino jau gavęs namų darbų užduotį iš žvejų. Keliamas klausimas, kodėl ant lietuvių stalo žuvų būna tik 2 kg, o ne 16 kg, kodėl jos išvežamos į Daniją ir Švediją? O iš sveikatos bendruomenės užduoties dar nėra gavęs.
Seimo nario Eugenijaus Gentvilo teigimu, tiek Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos, tiek Klaipėdos uosto ambicijos džiugina, tačiau visas regionas turi turėti ambicingų tikslų. Pasak seimūno, jų kaip tik ir pritrūko Klaipėdos universitetui, todėl dabar svarstoma, išliks jis ar ne. "Aš norėčiau, kad išliktų. Bet ką jis darė 10 metų? Dabar yra skylė regiono plėtroje, skaudi vieta", - sakė jis.
L. Kavaliauskienės manymu, verslui universitetas yra būtina. E. Kiudulas sako, kad reikalinga švietimo sistemos reforma.
"Jeigu dėl Klaipėdos universiteto nieko nepadarysime, būsime visi kalti", - sakė A. Bilotaitė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą