Rakauskų šeima jau pateikė raštišką pasiūlymą koncernui "Gazprom" dėl UAB "Kauno termofikacijos elektrinės" (KTE) 99,5 proc. akcijų paketo pardavimo. Kadangi dėl aukštų šilumos tarifų Kauno gyventojai ir įmonės dabar ne tik praranda dalį savo pajamų, bet ir lėtina ekonomikos atsigavimą regione, verslininkai Rakauskai mato vienintelį problemos sprendimą - "Gazprom" pasitraukimą iš KTE akcininkų gretų.
Kauno miesto savivaldybė skatina tokią iniciatyvą ir yra pasiruošusi palaikyti kauniečių verslininkų pusę derybose su "Gazprom". Pasak miesto mero Andriaus Kupčinsko, pats miestas šiuo metu nebūtų finansiškai pajėgus to padaryti.
"Ši kogeneracinė jėgainė yra antra iš galingiausių Lietuvoje ir patiekia daugiau nei 95 proc. šilumos kauniečių būstų šildymui. Verslininkų iniciatyva - tikrai sveikintina, tačiau dar reikės detaliau susipažinti su tokių investicijų aplinkybėmis. Be abejonės, jei įvyktų toks sandoris, tam turėtų pritarti miesto taryba. Taip būtų ištaisytas neatsakingas 2002 metų tuometinės miesto tarybos daugumos sprendimas parduoti KTE Rusijos bendrovei "Gazprom", - sakė meras A. Kupčinskas.
Kauniečiai verslininkai siūlo šilumos kainas sumažinti gaminant šilumą iš atsinaujinančio energijos šaltinio - biokuro. Naudą galima lengvai įžvelgti paprasčiausiu kainų palyginimu - Utenos mieste, kur daugiau nei 50 proc. šilumos yra pagaminama naudojant biokurą, jos kaina yra beveik 30 proc. mažesnė nei Kaune, ji tesiekia 18,52 ct/kWh.
"Senukų" grupės įkūrėjai, pateikę oficialų pasiūlymą "Gazprom" valdybai dėl KTE akcijų paketo pardavimo, planuoja radikaliai pakeisti ir atnaujinti Kauno šilumos ūkį. Ketinama pritaikyti modernų skandinavišką modelį ir didelę dalį šilumos pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių - medienos ir miško pramonės atliekų, vietinio biokuro, bei komunalinių atliekų. Pasiekus užsibrėžtus tikslus, atpigtų šiluma gyventojams, būtų efektyviai išnaudojami ekologiški kuro šaltiniai ir didinama Lietuvos energetinė nepriklausomybė.
Centralizuotai šilumą paskirstanti bendrovė "Kauno energija" 2012-2015 metais ketina investuoti apie 220 mln. litų į jos valdomas katilines bei Petrašiūnų elektrinę, kad jose kaip alternatyvus kuras būtų deginama mediena. Kauno miesto taryba, kuri yra pagrindinė "Kauno energijos" akcininkė, jau pritarė numatomam įmonės investicijų planui.
Viena aktualiausių problemų šią žiemą Lietuvoje tapo rekordiškai išaugusios sąskaitos už šildymą. Tai lėmė šalta žiema ir aukšta gamtinių dujų kaina. Jos kilimui įtakos turėjo ir politiniai motyvai, vienas kurių yra įsisenėję nesutarimai Kauno šilumos ūkyje tarp valstybės valdomo šilumos paskirstytojos "Kauno energija" ir KTE akcininko "Gazprom".
Konfliktas prasidėjo praėjus keliems metams po to, kai buvo privatizuota KTE. "Gazprom" pasižadėjo investuoti beveik pusę milijardo litų į įrangos atnaujinimą, tačiau įsipareigojimų nevykdė. Vyriausybė, savo ruožtu, 2008 m. įvedė šilumos tiekimo rinkos reguliavimą ir taip gerokai sumažino KTE pelną. Konflikte laimėtojų nėra - investuotojų netenkina KTE rezultatai, o gyventojai ir toliau brangiai moka už šildymą ir gamtines dujas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą