Šeši šalies ūkiai išbando pluoštinių kanapių naudą vištoms ir galvijams

Rezultatai paaiškės vasaros pradžioje, tačiau Žemaitijoje vištas dedekles auginantis ūkininkas teigiamo poveikio požymių pastebi jau dabar. Klaipėdos rajono Antkopčio kaime ekologinis javų ūkis čia užima apie 300 hektarų. Ūkio šeimininkas sugalvojo užsiveisti ir vištų dedeklių.

Pirmąjį 100 ha įsigijo prieš trejus metus. Dabar vištidėje kudakuoja jau 500 raibųjų. Vištas sako šeriantis tik savo užaugintais grūdais, jos vaikšto laisvai hektaro ploto teritorijoje.

Per dieną vištos padeda iki 200 kiaušinių. Realizuoti juos problemos nėra – nereikia nė į turgų vežti, nes paima nuolatiniai pirkėjai.

Mokslininkams pasiūlius, ūkininkas sutiko išbandyti pluoštines kanapes – spalius – kraikui, o išspaudas – lesalui. Sako, kad buvę įdomu, nors vištos duoda vos iki penktadalio ūkio pajamų. Eksperimentas pradėtas pernai metų pabaigoje.

„Galiu pasakyt, kad pagerėjo plunksnų vaizdelis šiek tiek, kad kažkokios gyvesnės jos tikrai. Na, galbūt, čia labai daug negaliu pasakot kol tas tyrimas vyksta, bet iš pažiūros tikrai atrodo, kad dėslumui į gera“, – kalba LSMU Gyvulininkystės instituto mokslininkė dr. Ina Stuogė.

Eksperimento rezultatus vasaros pradžioje skelbti žadantys mokslininkai sako, kad pluoštinės, narkotinių medžiagų neturinčios kanapės turi labai daug naudingų medžiagų, kurios, šeriant gyvulius ir paukščius, turėtų turėti teigiamos žmogaus sveikatai.

„Tai yra augalas, kurio pluoštas turi labai puikias savybes, sėklos, kurios turi labai puikų aliejų, labai puikų omega-3 ir omega-6 santykį – maždaug 2,5 su 1. Tikimės, kad kiaušiniai bus maistingesni, kad bus daug sveikesni“, – sako LSMU Gyvulininkystės instituto mokslininkė.

Bandymai vyksta šešiuose šalies ūkiuose – auginančiuose vištas dedekles, avis ir pieninius bei mėsinius galvijus.

Pluoštines kanapes Lietuvoje auginti leista tik pernai. Tuo susidomėjo 166 ūkininkai, kurie jomis buvo užsėję daugiau nei 1000 hektarų.