Nors, anot R. Masiulio, trečiadienį vykusio Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdžio metu jau buvo diskutuojama ir kalbama kur kas konstruktyviau nei anksčiau, ir šįkart po jo nebuvo apsieita be drastiškų komisijos pirmininko Artūro Skardžiaus vertinimų. [CITATA]
Bene dažniausiai "Klaipėdos naftai" priekaištaujama, kad ji SGD terminalo pagrindą sudarysiantį laivą ne pirko, o išsinuomojo. Seimo komisijos pirmininkas yra minėjęs, kad buvo net pora pasiūlymų pirkti laivą, bet jais nepasinaudojote.
Visi trys "Klaipėdos naftos" paskelbto tarptautinio konkurso dalyviai siūlė tik nuomotis laivus, nors galėjo siūlyti ir pirkti. Pasaulyje yra susiformavusi praktika, jog tokių laivų niekas neperka, tik nuomojasi, nes savininkui paliekama rūpintis jo priežiūra, veikimu, įgula. Mūsų atveju papildomai dar buvo įrašyta sąlyga, kad po dešimties metų "Klaipėdos nafta" turi teisę nusipirkti laivą už likutinę vertę.
Mes Seimo komisijai pateikėme skaičiavimus, kad net hipotetiniu laivo įsigijimo atveju tai būtų atsiėję apie 300 milijonų litų brangiau nei dabar. Be to, visas procesas būtų užtrukęs kur kas ilgiau ir būtų žymiai komplikuotesnis.
Mokesčiai į biudžetą
Visgi oponentai akcentuoja, kad laivas-saugykla norvegams kainuos apie 740 milijonų litų, o Lietuva už jo nuomą kasdien turės išmokėti beveik po pusę milijono litų, per 10 metų - 1,8 milijardo litų. Vadinasi, norvegams iš sandorio su Lietuva teks apie milijardas litų.
Tokia informacija yra klaidinanti. Minima 1,8 milijardo litų suma apima ir laivo nuomos, veiklos, remonto, įgulos nuomos, valdymo ir kitus eksploatacinius kaštus. Laivą nuomosianti "Höegh LNG" viešai skelbia, kad vieno jo statybos kaštai sudaro 330 mln. dolerių arba 845 mln. litų šiandienos kursu. Būtina atkreipti dėmesį, kad tiek laivas-saugykla kainuoja, nes norvegai yra užsakę keletą tokio tipo laivų. Jei būtų užsakinėjamas vienas, kaina būtų bent penktadaliu didesnė. Be to, negalima teigti, kad norvegams teks milijardas litų, nes nežinoma, kiek "Höegh" per 10 metų patirs sąnaudų, susijusių su įgulos samda, draudimu, technine priežiūra, remontu ir panašiai.
Jei "Klaipėdos nafta" pati organizuotų laivo-saugyklos įgulos samdymą, visų tarptautinių sertifikatų ir leidimų gavimą, įrenginio techninę priežiūrą ir remontą bei visus kitus su įrenginio eksploatavimu susijusius dalykus, tai neabejotinai kaštai būtų daug didesni. Vien palūkanos 330 mln. dolerių paskolai per 10 metų sudarytų apie 90 mln. dolerių.
"Klaipėdos naftai" prikišama ir tai, kad laivas "Independence" bus registruotas Singapūre, įgula - užsienietiška, tad nebus mokami mokesčiai Lietuvos biudžetui.
Jūriniame versle yra įprasta registruoti laivus lengvatinių mokesčių zonose - tokiu būdu optimizuojamos veiklos sąnaudos. Kitu atveju, jos per tarifą gultų ant Lietuvos dujų vartotojų pečių. O kalbant apie mokesčius, tai prognozuojama, kad dėl SGD terminalo veiklos "Klaipėdos nafta" sumokės į valstybės biudžetą iki 4 mln. Lt mokesčių per metus.
Pavojus - Lietuvos viduje
Iš Seimo komisijos pirmininko A. Skardžius nuolat girdisi gana agresyvoka retorika SGD terminalo ir šio projekto įgyvendintojų atžvilgiu. Ar toks pat audringas buvo ir trečiadienį vykęs uždaras šios komisijos posėdis?
Atvirkščiai, šįkart buvo diskutuojama ir klausinėjama gana konstruktyviai. Artimiausiu metu parengsime atsakymus į papildomai iškilusius klausimus. Deja, tą patį vakarą viename interneto portale pasirodė publikacija, kurioje komisijos pirmininkas paleido subjektyvių ir gana drastiškų vertinimų laviną, matyt, žinodamas, kad antrosios pusės nuomonės žurnalistas net nesivargins išklausyti. Posėdžio metu aš prašiau komisijos narių, kad jie, kol neparengtos galutinės išvados, susilaikytų nuo pavienių viešų vertinimų ir kaltinimų, nes į juos labai jautriai reaguoja finansinės institucijos, skiriančios finansavimą SGD projektui.
Pradėdami vykdyti terminalo projektą ruošėmės galimiems trukdžiams iš išorės, kurie galėjo lemti sunkumus skolinantis užsienio rinkose, tad dabar šiek tiek apmaudu dėl to, jog didžiausias pavojus projektui brandinamas šalies viduje. Nepaisant visuotino politinių partijų susitarimo remti projektą.
Su partijomis - nieko bendra
"Vakarų ekspreso" šaltinių teigimu, komisija mėgsta nuklysti į lankas - domisi ir "Klaipėdos naftos" veikla, nesusijusia su SGD terminalu.
Taip, teko atsakinėti ir į klausimus dėl nutrauktos įmonei žalingos sutarties su "Naftos grupe", teko aiškintis ir dėl naujos sutarties su bendrove "Litasco", kuri yra itin naudinga "Klaipėdos naftai" - įmonė dar niekada neturėjo tokių gerų sąlygų.
Kliūna ir jums asmeniškai. Pirmadienį duodamas interviu TV3 žinių laidai A. Skardžius pavadino jus "opozicijos projektų vykdytoju".
Esu nepartinis, nevykdau nė vienos partijos politinės linijos. Vienintelis mano siekis - dirbti profesionaliai, maksimaliai efektyviai, ir, aišku, užtikrinti, kad SGD terminalas pradėtų funkcionuoti taip, kaip ir numatyta - 2014-ųjų pabaigoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą