Siekia apsaugoti darbdavius nuo buvusių darbuotojų konkurencijos.

Parlamentaras Artūras Melianas pasišovė inicijuoti Darbo kodekso keitimą ir įvesti pataisas, kuriomis neva siekiama supaprastinti darbuotojų ir darbdavių santykius. Seime diskusijų audrą sukėlė viena iš siūlomų pataisų - patvirtinti nekonkurencingumo susitarimo nuostatą.
"Tam tikruose darbo sektoriuose įvyksta taip, kad patirties įgiję darbininkai išeina iš darbo, o po to nukonkuruoja savo darbdavius. Siūloma pataisa siekiame ištaisyti šią neteisybę. Taip yra ir daugelyje Europos valstybių",- teigė liberalas A. Melianas.

Išimtinę teisę paliko

Seimūno siūlytos pataisos parlamente įvertintos prieštaringai. Nepritarta pasiūlymui panaikinti išimtinę valstybinės darbo biržos teisę įdarbinti Lietuvos piliečius užsienyje. Pasak A. Meliano, kitos institucijos tai gali atlikti tik turėdamos licencijas, jo manymu, tokia išimtis mažina įdarbinimo tarnybų konkurenciją, riboja galimybes įsidarbinti užsienyje bei skatina nelegalų darbą.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas griežtai nesutiko su šia siūloma pataisa. "Tai neatitinka tiek mūsų šalies, tiek ir tarptautinių įstatyminių normatyvų. Be to, Socialinės apsaugos kodeksas jau yra suderintas su ES reglamentais, tad jo keisti ir nedera. Antra vertus, kas gi slepiasi po įdarbinimo agentūra? Žmonių likimai",- svarstė socialdemokratas.
Jo teigimu, dažnai žmonės nėra apsaugoti nuo įdarbinimo agentūromis prisidengusių prekybininkų žmonėmis: "Už ką atsako agentūra? Parduoda į viešnamius ir liek nenubausta. Beje, Lietuva turi ir įsipareigojimų kitoms valstybėms, kiek žmonių galima legaliai įdarbinti, o tai yra reguliuojama būtent Darbo biržos",- "Vakarų ekspresui" sakė jis.

Pavaldiniai nukonkuruoja darbdavius

Dėl nekonkurencingumo susitarimo tarp darbdavio ir pasitraukusio iš pareigų darbuotojo, A. Melianas siūlė pritarti šiai nuostatai, mat paskutiniu metu iškilo realus poreikis. "Tikrai, yra tokios veiklos sferos kaip aukštųjų technologijų verslas, prekybos, paslaugų sektoriai, darbas su klientais ir darbdaviai dažnai nukenčia, mat jų klientai būna perimami. Įstatymas darbo sričių nereglamentuotų, tačiau už jo nepaisymą būtų numatytos sankcijos",- pasakojo seimūnas.
Pagal įstatymo pataisą, buvęs darbuotojas turėtų dvejus metus nedirbti buvusiame veiklos sektoriuje, už tai gaudamas atitinkamas išmokas.
"Idėja gal ir graži, tačiau jai įgyvendinti reikėtų labai daug poįstatyminių aktų, tad Seimo dauguma ir nepritarė. Kitas dalykas - globalinis aspektas, juk tokiu būdu norima kištis į žmonių teises, toks A. Meliano siūlymas - scholastinis. Tuo tarpu bankuose ši problema jau išspręsta",- sakė A. Sysas.
Pakalbintas Klaipėdos apskrities pramoninkų asociacijos pirmininkas Valdas Trinkūnas teigė, jog bent jau šiai dienai ši problema nėra itin opi. "Asmeniškai nesu susidūręs su panašiais atvejais, kiek žinau, kolegos - taip pat. Tačiau aišku yra tai, jog reikia apribojimų, problema egzistuoja ir, mano galva, dabartiniai įstatymai, susiję su verslo etika, visiškų garantijų nesuteikia",- teigė jis.
Tuo tarpu Konkurencijos tarybos pirmininkas Rimantas Antanas Stanikūnas "Vakarų ekspresui" tvirtino, jog dabartinių konkurencijos įstatymų pakanka. Jo teigimu, yra įstatyminiai aktai, kuriuose kaip tik kalbama apie nesąžiningą konkurenciją, intelektualinę nuosavybę bei komercinių paslapčių išdavimą. "Tokie žmonės yra baudžiami ir žinau ne vieną pavyzdį. Antra vertus, problema yra kebli, mat susikerta laisvės į darbą ir profesinių paslapčių sritys",- pasakojo A. Stanikūnas.

Siūlė suvienodinti teises

Dar viena prieštaringų atsiliepimų susilaukusi pataisa - siūlymas atsisakyti šiuo metu įstatymuose galiojančios nuostatos, jog kai kurių kategorijų darbuotojai turi privilegijų jiems nutraukiant darbo sutartį, kuomet atleidimai vyksta ne dėl darbuotojo nusižengimų. Kalbama apie asmenis, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, asmenims iki 18 metų, invalidus, darbuotojus, turinčius mažų vaikų, nėščias moteris.
"Mintis inicijuoti šią pataisą kilo dėl to, kad dažnai darbdaviai tokius žmones vengia įsidarbinti. Dabartiniame įstatyme viskas lyg ir gražu, tačiau realiai didesnės socialinės garantijos tik dar labiau pablogina situaciją. Siūlau suvienodinti atleidimo iš darbo teises",- teigė liberalas.
Pasak A. Syso, šioje vietoje parlamentaras pasielgė neapdairiai, mat dabartiniai normatyvai kalba apie teisė pasilikti darbe, o ne priimti. "Žiūrėkite, moteris dirba, po to tampa mama ir privilegijos taikomos norint sumažinti nėščios moters stresą. Dabartinis straipsnis nereglamentuoja priimimo, jei dirba nėščia moteris - jos atleisti negalima. Na, jei būtų taikomos lengvatos priimant į darbą, tuomet ir kalbėtumėmės",- atrėžė komiteto pirmininkas.