Europarlamentarai taip pat siūlo užtikrinti, kad iki 2030 m. 12 proc. transporto sektoriuje suvartojamos energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių išteklių.
Energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančių išteklių ir Energetikos sąjungos valdymo taisyklės yra dalis 2016 m. pristatyto švarios energijos dokumentų rinkinio, kuriuo siekiama užbaigti Energetikos sąjungos kūrimą.
Ragina energiją pasigaminti
Europarlamentaras Bronis Ropė „Vakarų ekspresui“ aiškino, kad apskritai Europa šiuo metu pasigamina 50 proc. visos sunaudojamos energijos, o kitą dalį daugiausiai importuoja iš kaimyninių Rytų. Tam Europos Sąjunga bendrai kasmet išleidžia apie 400 mlrd. eurų.
„Tačiau reikia suprasti, kad mūsų pačių gaminama energija yra tiesiogiai susijusi su naujų darbo vietų kūrimu, pajamomis, mokesčiais, kurie plauktų į valstybės biudžetą, energetine nepriklausomybe, - teigė jis. – Šiuo metu Lietuva pasigamina 20 proc. elektros. Kitą dalį mes importuojame iš tų, kurie pasiūlo mažesnę kainą. Ne paslaptis, jog neblogą kainą dažniausiai pasiūlo kaimynai iš Rytų.“
Tačiau, B. Ropės įsitikinimu, pati pigiausia energija yra ta, kurios nereikia gaminti. Taigi jeigu ES sugebėtų taip suefektyvinti energetikos ūkį, jai kasmet liktų 200 mlrd. eurų.
Kova su klimato kaita
Tokie pokyčiai būtų naudingi ne tik valstybių ekonomikai, bet sykiu tai taptų aktyvi kova prieš klimato kaitą. Anot pašnekovo, vienas didžiausių šio reiškinio minusų – nenuspėjami orų pokyčiai, dėl kurių labiausiai nukenčia ūkininkai. Beje, dalis pabėgelių, kurie plūsta į Europą, savo šalis palieka būtent dėl klimato kaitos. „Jeigu dėl klimato kaitos kai kurios valstybės ateityje atsidurs po vandeniu, yra tikimybė, jog Europą užplūs milijardiniai srautai pabėgėlių”, - teigė B. Ropė.
Nors viso pasaulio problemų Europa neišspręs, tačiau veikti esą būtina. EP narys mano, kad užsimotas tikslas iki 2030-ųjų sumažinti anglies išmetimo lygį yra įmanomas, tačiau tai padaryti bus galima tik nenaudojant iškastinio kuro.
“Sakykime, sutvarkius daugiabučius, lieka klausimas, kaip priversti individualių namų savininkus kūrenti savo būstus ne anglimi, o rinktis žaliąją energetiką? Pirmas žingsnis - vietoje anglių rinktis medieną, kuri yra vietinis produktas ir miškus galime užauginti. Kodėl verta rinktis medieną? Juk ateina laikas, kai medį reikia kirsti, kadangi pūdamas jis taip pat skleidžia anglį. Beje, medžiu kūrenti namus yra perpus pigiau nei kūrenti anglimi”, - teigė B. Ropė.
Vis dėlto kiti europarlamentarai siekia, kad parama energijos gavybai iš biomasės neiškraipytų rinkos ir neskatintų nesubalansuoto biomasės naudojimo, nes ją deginant išskiriamas anglies dvideginis. Jie ragina teikti prioritetą medžio atliekų ir liekanų naudojimui, o ne įprastai medienai.
Tokį raginimą EP narys Petras Auštrevičius vadino ypač svarbiu tokiems miškingiems kraštams kaip Lietuva. „Juk biomasės pagrindu paremtas šilumos ūkis, dalis jos naudojama ir elektrai gaminti, - teigė jis. - Visur egzistuoja tarpsektoriniai interesai. Kuo daugiau medienos naudoji kurui, tuo mažiau jos lieka baldų ar statybos pramonei. Norima, kad į biomasės gamybai būtų naudojama tik antrinė mediena ir atliekos. Gerai, tarkime, Italijai, kuriai nereikia šilumos, todėl jie gali šaukti tokius pasiūlymus.“
Kokios priemonės?
Siekiant paskatinti žmones keisti vartojamos energijos rūšį, Ūkio ministerija yra parengusi tam įvairias programas paramai gauti. Perėjimui prie geoterminės energijos, pasak B. Ropės, taip pat yra numatyta parama iš Aplinkosaugos ministerijos fondo.
EP nariai siūlo energiją pasigaminantiems vartotojams leisti ja naudotis ir saugoti be papildomų mokesčių, taip pat skatinti vartotojus patiems pasigaminti energijos ir jungtis į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes.
Aplinką šiandien taip pat ypač teršia dyzeliu varomi automobiliai. Taigi esą netgi pradėta kalbėti apie tokių automobilių atsisakymą - dalis ES miestų jau tai padarė.
„Kaip tai padaryti Lietuvoje? Jeigu dyzelio kaina pakiltų 2 eurų, žmonės jo nebepirktų. Manau, netrukus žmonės vis dažniau pirks hibridinius automobilius“, - teigė europarlamentaras.
Tačiau tokiems pokyčiams esą dalis ES narių priešinasi. Tarkime, Lenkijoje ypač išvystyta anglies pramonė.
Nuomonės išsiskyrė
Pirmadienį vykusios diskusijos metu nuomonė tarp europarlamentarų dėl iškeltų švarios energijos tikslų išsiskyrė. Vieni tikslą energijos vartojimą ES sumažinti tokia didele dalimi vadino neįmanomu, kadangi tam reiktų itin didelių lėšų. Kiti manė, kad tai nepadės pasiekti energetinės nepriklausomybės, o naujų darbo vietų sukūrimą taip pat vadiono iliuzija.
Tačiau vis tik tokius tikslus dauguma EP narių palaikė. Europarlamentarė iš Didžiosios Britanijos Theresa Griffin teigė, kad energetikos efektyvumo didinimas padėtų sumažinti energetinį skurdą, kurio sąlygomis šiandien gyvena net 125 mln. europiečių. „Mes žinome, kad energetinis skurdas neproporcingai smūgį suduoda patiems pažeidžiamiausiems žmonėms, kurie gyvena po varvančiais stogais, kur šeimose tik vienas iš tėvų augina vaikus, sergantys, senyvi žmonės. Trys ketvirtadaliai pastatų Europoje yra energetiškai netaupūs. Dėl to svarbu nustatyti efektyvumo tikslus. Jau vien vienu procentu sumažinus neefektyvų naudojimą, septynis milijonus žmonių galime ištraukšti iš energetinio skurdo. Tikiu, kad galime ištraukti žmones iš energetinio skurdo, kovoti su klimato kaita, užtikrinti švaresnį orą, užtikrtinti, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimas taptų ekonomikos augimu ir darbo vietų kiūrimo varikliu“, - teigė ji.
Europarlamentarė iš Prancūzijos Michele Rivasi taip pat teigė, tokie pokyčiai ne tik išpręstų energetinio skurdo problemą, bet ir užtikrintų saugumą investuotojams, sukurtų darbo vietų.
Energijos vartojimo efektyvumo taisyklėms pritarė 485 EP nariai, nepritarė 132, o susilaikė 58. Atsinaujinančių išteklių taisyklėms pritarė 492 europarlamentarai, nepritarė 88, o susilaikė 107. Energetikos sąjungos valdymo taisyklėms pritarė 466 EP nariai, nepritarė 139, o susilaikė 38.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą