Šildymo subtilybės įplieskia konfliktus

Šildymo subtilybės įplieskia konfliktus

Pirmuose daugiabučių aukštuose įrengtos komercinės patalpos aukščiau įsikūrusiems gyventojams dažnai tampa rakštimi, keliančia įvairių nepatogumų. Šildymo sezono metu laiku gyventojai dažniausiai skundžiasi dėl to, kad verslininkai juos šaldo.

Į "Vakarų ekspresą" kreipėsi M. Mažvydo alėjos 5 namo gyventoja Janina. Klaipėdietės teigimu, pirmajame namo aukšte AB "Lietuvos geležinkeliai" filialui "Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra" priklausančios patalpos yra tuščios ir nešildomos, todėl antrojo aukšto gyventojai yra priversti gyventi "Sibiro sąlygomis".

Savivaldybė atstovai tikina, jog tinkamu butų šildymu turi pasirūpinti bendrija, kuriai priklauso namas, o pastarosios vadovai teigia, jog nuolat skundžiasi tik vieno buto gyventojai, ir tie patys esą nepagrįstai.

Darė daug, rezultatas - 0

"Ar verta raudoti dėl emigrantų, jei jau likusiais savo miesto žmonėmis niekas nebesirūpina, kad jie gyvi nesušaltų. Miesto širdyje stovintis penkių aukštų namas nuo neatmenamų laikų šios problemos negali išspręsti. 24 butai palikti likimo valiai, nes pirmasis aukštas priklauso AB "Lietuvos geležinkeliai" filialui "Klaipėdos geležinkelių infrastruktūrai". Kažkada šie išpjaustė vamzdynus taip gudriai, kad joks vunderkindas sutvarkyti nesiima. Pirmas aukštas nuolatos tuščias, nuomininkai, kurie kartkartėmis apsigyvena, nešildo patalpų, todėl antro aukšto gyventojai gyvena Sibiro sąlygomis, nors moka didžiulius pinigus", - guodėsi namo gyventoja.

KONFLIKTAS. M. Mažvydo alėjos 5-asis namas - vienas iš tų, kuriame dalis gyventojų dėl patiriamo diskomforto kaltina pirmame aukšte patalpas turinčius verslininkus. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Jos teigimu, gyventojai ne kartą kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės administracijos Butų ir energetikos poskyrį, "Klaipėdos energiją", daugiabučių namų savininkų bendriją (DNSB) "Spindulys", "Klaipėdos geležinkelio infrastruktūros" vadovus. Anot moters, namo gyventojai klausė visų patarimų - pakeitė stogą, renovavo name esantį šilumos centrą, susidėjo naujus langus, pakeitė pagal namo balansinius ventilius, bet šilčiau nepasidarė.

"Tai kas pasakys, ką pakeistų renovacija, kurios labai laukiame, jei kainos už šilumą kyla, bet pirmo aukšto patalpų savininkų - verslininkų - niekas nebaudžia. Šis namas priklauso bendrijai, kurią vienija 22 namai, todėl tvarkos tikėtis būtų naivu" - sakė p. Janina.

Ketina išnuomoti

Šiuo metu didžioji dalis "Klaipėdos geležinkelių infrastruktūrai" priklausančių M. Mažvydo al. 5 namo pirmajame aukšte esančių patalpų yra tuščios.


Pasak "Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros" direktoriaus Juliaus Mikšio, patalpos iš tiesų nėra šildomos centriniu būdu.

"Taupymo sumetimais centrinio šildymo esame atsisakę. Kai patalpas nuomojame, jos yra šildomos elektra. Būtų nelogiška šildyti patalpas, kurių mes nenaudojame. Tiesa, keista, kad gyventojams dėl to kyla problemų. Juk, pavyzdžiui, rūsiai taip pat nėra šildomi, todėl pirmųjų aukštų gyventojai taip pat negauna papildomos šilumos iš apačios, tačiau dėl šąlančių butų nesiskundžia", - sakė J. Mikšys.

Direktoriaus teigimu, tai pirmasis signalas apie panašias problemas, kuris gautas jo vadovavimo laikotarpiu.

"Iki šiol jokių panašių skundų neteko gauti. Ir apskritai, keista, kad gyventojai pirmiausia kreipiasi į žiniasklaidą, o ne į mus pačius. Juk yra visi telefonai, kiti kontaktai. Galiu tik šiek tiek juos nuraminti - šiuo metu vyksta derybos ir patalpos artimiausiu metu turėtų vėl būti išnuomotos", - teigė "Klaipėdos geležinkelių infrastruktūros" direktorius.

Atsakinga bendrija

Klaipėdos savivaldybės administracijos Butų ir energetikos poskyrio vyriausiojo specialisto Skirmanto Adašiūno teigimu, poskyris rūpinasi tuo, kad šiluma tvarkingai pasiektų gyvenamuosius namus, o tinkamu jos paskirstymu po butus turi rūpintis bendrijos ar namų administratoriai.

"Mes tokiu atveju galime suteikti konsultacinę pagalbą, padėti žmogui susigaudyti, į kokias institucijas jis turėtų kreiptis", - sakė S. Adašiūnas.

Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Nina Gendvilienė taip pat tikino, jog už higienos normas atitinkančią temperatūrą gyventojų butuose yra atsakingi namų administratoriai - bendrijos ar namų valdos.

"Butuose, pagal higienos normas turi būti palaikoma ne žemesnė nei 18 laipsnių temperatūra. Negyvenamosioms patalpoms yra taikomos kitokios normos, priklausomai nuo to, kam jos naudojamos. Jei patalpos nėra naudojamos, kažkokių normų, nustatančių temperatūrą jose nėra. Tiesa, jei tose patalpose atjungtas centrinis šildymas, tuomet sutartyje turi būti numatyta temperatūra, kuri privalo būti palaikoma patalpose, kad šiluma nebūtų siurbiama iš gyventojų. Bet kokiu atveju už tai yra atsakinga bendrijos vadovybė", - užsiminė N. Gendvilienė.

Skundas nepagrįstas?

DNSB "Spindulys" vadovė Tatjana Pedan teigė matanti kiek kitokią situaciją. Jos teigimu, nepatenkinti yra vos vieno kampinio buto gyventojai. Tačiau jų skundai esą yra nepagrįsti.

"Kitų gyventojų skundų jau seniai nesame gavę, nes esame įrengę balansinius ventilius, kurie šilumą paskirsto pagal poreikį, esame atlikę kitus reikiamus darbus. Butuose, taip pat ir minėtame, esame ne kartą matavę temperatūrą specialiais termometrais. Ji visada atitikdavo nustatytas higienos normas. Nėra jokių faktų, leidžiančių daryti išvadas, jog gyventojai šąla dėl pirmajame aukšte esančių tuščių nešildomų patalpų. Juo labiau, kad už šildymą šiame name tikrai nemokama daugiau nei kituose, o dažnai net ir mažiau nei aplinkiniuose pastatuose", - pasakojo T. Pedan

Moters teigimu, nors "Klaipėdos geležinkelių infrastruktūrai" priklausančios patalpos gyvenamojo namo pirmajame aukšte ir nėra šildomos, tačiau jų savininkams yra paskaičiuotas specialus koeficientas. Šios lėšos, T. Pedan teigimu, yra panaudojamos gyvenamojo namo šilumos infrastruktūrai gerinti.

Teisme - pergalė

Kad tokie konfliktai dėl šilumos - ne vienetinis atvejis, liudija ir daugiausiai namų uostamiestyje prižiūrinčios įmonių grupės "Mano būstas LT" patirtis.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad Taikos pr. 21 namą administruojančiai įmonei "Vėtrungės būstas" teko kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kurio ji prašė įpareigoti namo pirmajame aukšte įsikūrusios parduotuvės šeimininką Šarūną M. palaikyti jam priklausančiose patalpose ne žemesnę kaip 15 laipsnių temperatūrą.

Toks sprendimas priimtas siekiant apginti aukščiau gyvenančių žmonių teisėtus interesus, mat gyventojai ne kartą skundėsi, jog jų butuose šalta, o temperatūra nesiekia nustatytų higienos reikalavimų. Valdų specialistai tvirtino nustatę, kad tokia padėtis susidarė dėl to, jog parduotuvės savininkas, atsijungęs nuo centralizuoto šildymo sistemos, per menkai šildo patalpas, o gyventojai dėl to patiria diskomfortą.

Klaipėdos apylinkės teismas vasario 6 d. "Vėtrungės būsto" ieškinį patenkino visiškai.

Pasak UAB "Mano būstas LT", valdančios "Vėtrungės būstą", atstovo spaudai Pauliaus Ugianskio, tai ne vienintelis atvejis, kai virš komercinių patalpų butus turintys žmonės kenčia nuo žemiau įsikūrusių komercinių patalpų kaimynystės, nes jų šeimininkai neužtikrina, kad patalpos būtų tinkamai šildomos.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder