Centralizuotai tiekiamos šilumos kainoms praktiškai tapus nauju lietuvišku keiksmažodžiu, "Vakarų ekspresas" atliko žurnalistinį tyrimą, kokią finansinę naudą duoda priešnuodžiu šiam piniginės siaubui vadinama renovacija. Palyginus dviejų uostamiestyje renovuotų daugiabučių - penkiaaukščio ir devynaukščio - paskutinių metų duomenis su atitinkamais nerenovuotų pastatų dvynių rodikliais, paaiškėjo, kad į namo atnaujinimą investavę gyventojai per 8 mėnesius už šildymą sumoka 70-119 proc. mažiau nei to nepadarę kaimynai.
Teorinis investicijų į renovaciją atsipirkimo laikas siekia 7-18 metų. Visgi akivaizdu, kad renovuoti savo namą pasiryžę žmonės investuoja į būsto kokybės gerinimą, o to nedarę ir toliau savo pinigais "remia" Rusijos koncerną "Gazprom" - vienintelį pagrindiniu kuru šilumos gamybai esančių gamtinių dujų tiekėją.
Šios dujos Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms gruodį vėl brango ir kainavo 1914 Lt/tne su transportavimo mokesčiu (3,45 proc. daugiau nei lapkritį). Nuo 2005 m., kai jų kainos metinis vidurkis sudarė 439 Lt/tne, iki šios dienos dujos pabrango daugiau nei 4 kartus.
Penkiaaukščių rezultatai
"Vakarų ekspresas" nusprendė palyginti, kiek nuo pernai gruodžio šilumos suvartojo 1968 m. statytas ir neseniai atnaujintas penkiaaukštis Pilies g. 5 bei nerenovuotas jo "brolis", tais pačiais metais pastatytas namas Pilies g. 3.
Namų bendrasis plotas skiriasi tik 15,21 kv. m. Abiejuose yra po 50 butų. Renovuotąjį administruoja daugiabučių namų savininkų bendrija "Kūpolis", senąjį - UAB "Paslaugos būstui". Atnaujintame name šilumos ūkį prižiūri UAB "Velma", kaimynystėje - UAB "Sobo sistemos".
Renovuotasis namas nuo pernai gruodžio vien tik patalpų šildymui (be karšto vandens ir vadinamojo gyvatuko) sunaudojo 228,8 tūkst. kilovatvaladžių (kWh), kaimynai - 386,7 tūkst. Pinigine išraiška atitinkamai - 51,5 tūkst. ir 87,6 tūkst. litų. Taigi per metus renovuoto namo gyventojai sumokėjo 36,1 tūkst. litų mažiau. Vienas butas vidutiniškai sutaupė apie 722 litus.
"Šilumos netaupėme"
Bendrijos "Kūpolis" pirmininkė Edita Turauskė pasakojo, kad Pilies g. 5 name yra renovuotas šilumos punktas, šalto ir karšto vandens stovai, pakeisti langai laiptinėse ir tuose butuose, kurie dar turėjo senus, apšiltintos namo sienos.
"Padarėme klaidą, jog neapšiltinome stogo, nes kai tik susikūrė bendrija, jis buvo avarinės būklės, tad skubėjome kuo greičiau jį sutvarkyti ir, kad būtų pigiau, nešiltinome. Ateityje tai tikrai padarysime", - sakė moteris.
Anot jos, namo renovavimo projekto vertė siekė apie 500 tūkst. litų. 2007 m. buvo pradėta nuo šildymo punkto renovacijos, paskui dėl formalumų teko laukti, kol bus leista vykdyti kitus darbus ir gauti paramą, tad renovacija buvo baigta 2010-aisiais ir praėjęs šildymo sezonas buvo pirmasis, kai šildytasi esant naujoms sąlygoms.
"Tačiau pernai netaupėme šilumos, tik pavasarį prisukome, nes butuose jau buvo 24 laipsniai. O dabar net ir su prisuktu šildymu butuose temperatūra siekia 21-22 laipsnius. Dabar gyventojai nori, kad būtų įrengtas ir individualus šilumos reguliavimas kiekviename bute", - pasakojo E. Turauskė.
Anot jos, name gyvena įvairaus amžiaus žmonės. 8 butai priklauso socialiai remtiniems asmenims. Surengus gyventojų apklausą, už renovaciją pasisakė 63 proc. apklaustųjų. Galutinio balsavimo metu palaikymą išreiškė 70 proc. gyventojų.
"Kadangi valstybė skyrė 50 procentų paramą, mūsų dalis turėjo sudaryti apie 250 000 litų. Butui - vidutiniškai apie 5 000 litų. Iš banko 5 metams pasiskolinome 84 tūkstančius litų. Likusią sumą - apie 170 tūkstančių litų - iškart surinko patys gyventojai. Dabar jie tikrai džiaugiasi rezultatais", - sakė pokalbininkė.
Jei abu minėtieji namai ir toliau šilumą vartotų tokiais pat kiekiais, o jos kaina nesikeistų, teorinis Pilies g. 5-ojo namo gyventojų investicijų į renovaciją atsipirkimo laikas (neįskaičiavus palūkanų) siekia apie 7 metus.
Devynaaukčių rezultatai
Kita "Vakarų ekspreso" lygintų daugiabučių pora - 1971 m. pastatytas nerenovuotas devynaukštis Debreceno g. 32 ir porą metų jaunesnis jo atnaujintas "broliukas" Debreceno g. 38.
Abiejų namų bendrasis plotas skiriasi tik 14 kv. m. Abiejuose yra po 72 butus. Renovuotąjį administruoja daugiabučių namų savininkų bendrija "Slėnis", senąjį - UAB "Pempininkų valdos". Atnaujintame name šilumos ūkį prižiūri pati bendrija, kaimynystėje - UAB "City Service".
Renovuotasis namas nuo pernai gruodžio vien tik patalpų šildymui sunaudojo 197,9 tūkst. kWh, kaimynai - 430,7 tūkst. Pinigine išraiška atitinkamai - 44,5 tūkst. ir 97,6 tūkst. litų. Taigi per metus renovuoto namo gyventojai sumokėjo 53,1 tūkst. litų mažiau. Vienas butas vidutiniškai sutaupė apie 737 litus.
"Pasukome laiko ratą atgal"
Bendrijos "Slėnis" administratorė Vida Martišiūtė pasakojo, kad Debreceno g. 38 namas buvo pradėtas renovuoti dar 2006-2007 m. Tada buvo sutvirtintos suskilusios namo galinės sienos, apšiltintas stogas, įrengtas automatizuotas šilumos mazgas, pakeistas namo karšto ir šalto vandens vamzdynas, šildymo sistema perdaryta į dvivamzdę, sumontuoti nauji radiatoriai, reguliavimo termostatai, įrengta individuali šildymo apskaita su nuotoliniu nuskaitymu, daugelyje butų pakeisti langai, atnaujinta namo elektros sistema.
Antras modernizacijos etapas buvo pradėtas po to, kai Vyriausybė priėmė nutarimą padidinti valstybės paramą visiems projekte numatytiems darbams iki 50 proc. Tad 2009-2010 m. buvo apšiltintos namo lauko sienos, pakeisti balkonų atitvarai, visi balkonai įstiklinti, atnaujintos laiptinės.
Visi minėtieji darbai kainavo 2,03 mln. litų. Gyventojų dalis - 967,9 tūkst. Lt. Ji mažesnė nei 50 proc., nes bendrija daliai pirmojo etapo metu atliktų darbų finansuoti dar gavo pinigų iš tuomet egzistavusio miesto savivaldybės fondo daugiabučių namų savininkų bendrijoms remti. 618,8 tūkst. litų gyventojai 25 metams pasiskolino iš banko.
"Pozityviai mąstančius namo gyventojus seniai gąsdino suskilusios namo galinės sienos ir jie žavėjosi netoli esančiu bendrijos "Lelija" renovuotu daugiabučiu. Todėl 2002 metų pabaigoje įsteigė bendriją ir pradėjo ruoštis renovacijai. 2004-ųjų pradžioje buvo parengti visi dokumentai ir priimti sprendimai. Nuomonių buvo visokiausių, ir tai natūralu, tačiau dauguma gyventojų suprato, kad namą reikia atnaujinti, jei norima jame normaliai gyventi. Be galo svarbu, kad namas turėjo ryškius savo kaimynų organizatorius - šviesaus atminimo pirmąjį bendrijos valdybos pirmininką Aleksandrą Tiščenko ir vėlesniąją pirmininkę Aldoną Uvarovą, kurie generavo idėjas ir surado kelius, kaip namo gyventojus įtikinti renovacijos būtinumu", - pasakojo pokalbininkė.
Anot jos, 44 proc. namo gyventojų yra senjorai, tačiau ne visi iš jų yra socialiai remtini. Kadangi modernizavimo programoje yra numatyta papildoma valstybės parama mažas pajamas turintiems gyventojams, ja pasinaudojo 17 butų savininkai.
"Kadangi butuose yra individualus reguliavimas ir šilumos apskaita, todėl išlaidos už šildymą kiekvienam butui yra skirtingos. Tai priklauso ir nuo to, kaip gyventojai išmoko šilumos reguliavimo pamokas. Neužtenka turėti termostatus ir apskaitos prietaisus, bet reikia ir tinkamai išmokti jais naudotis. Todėl ne paslaptis, kad dalį gyventojų tie prietaisai iš pradžių nervino, todėl visokių nesusipratimų užteko. Kaip taupyti vandenį, elektrą, dujas, atrodo, visi suvokia, bet kaip taupyti šilumą, labai dažnai tenka aiškinti ir šiandien", - sakė V. Martišiūtė.
Ji pateikė duomenis, kad 2004 m., esant šiltesnei žiemai, namas sausį suvartojo 90 MWH šilumos (su karštu vandeniu ir gyvatuku), o 2010 m. labai šaltos žiemos sausį - 67 MWH. 2004 m. lapkritį - 67 MWH, 2011 m. lapkritį - 28,5 MWH.
"Jeigu lyginti pinigais, tai dabartinės namo išlaidos šilumai yra tokios, kokios buvo 2000-2004 metais. Esame laiko ratą pasukę atgal 10-11 metų", - vaizdžiai iliustravo pokalbininkė.
Jei abu minėtieji Debreceno g. namai ir toliau šilumą vartotų tokiais pat kiekiais, o jos kaina nesikeistų, teorinis Debreceno g. 38-ojo namo gyventojų investicijų į renovaciją atsipirkimo laikas (neįskaičiavus palūkanų) siekia apie 18 metų.
Informacija
Anot daugiabučių namų modernizavimo programos administravimą vykdančios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA), 2011-ųjų pabaigoje buvo 644 namai, kurie į programą įsijungė nuo jos įgyvendinimo pradžios. 2011 m. pabaigoje šalyje iš viso buvo 442 renovuoti daugiabučiai. Iš jų du namai - Plungėje ir Kretingoje - jau baigti modernizuoti pagal naująjį "JESSICA" finansavimo modelį. Šiuo metu įvairių etapų renovacijos darbai atliekami daugiau kaip 200 daugiabučių.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra daugiau nei 38 tūkst. daugiabučių, kuriuose gyvena beveik du trečdaliai šalies gyventojų. Didžioji daugiabučių dalis pastatyta iki 1993 m. ir šiuose namuose nuolat brangstanti šilumos energija vartojama neefektyviai.
Pernai buvo toliau keičiami teisės aktai, reglamentuojantys daugiabučių renovaciją. Be 15 proc. valstybės kompensacijos už renovacijos išlaidas metų pabaigoje buvo įteisintas papildomas 15 proc. finansinis skatinimas tiems daugiabučiams, kurie vykdo kompleksinę renovaciją ir pasiekia aukštus energijos taupymo rodiklius. Ši priemonė taikoma ir projektams, kurie parengti bei įgyvendinami nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. Kartu su nemokamu techninės dokumentacijos parengimu ir technine priežiūra parama daugiabučiams atnaujinti dabar sudaro per 50 proc.
Pasiryžusiems imtis renovacijos suteikiamos lengvatinės paskolos, kurių metinės palūkanos neviršija 3 proc., o socialiai remtiniems žmonėms renovacija nieko nekainuoja, nes valstybė padengia visas išlaidas.
Anot BUPA, šiuo metu aktyviausiai daugiabučių atnaujinimo programoje dalyvauja Panevėžio, Vilniaus, Tauragės, Klaipėdos, Alytaus ir Plungės savivaldybių daugiabučių savininkai. Teigiama, kad šių miestų atnaujintuose daugiabučiuose šilumos sąnaudos vidutiniškai sumažėjo apie 50 proc., o sėkmingiausiai atnaujintų būstų gyventojai gali pasigirti sutaupantys ir 60 proc. ar net daugiau išlaidų šildymui.
"Dėmesys turėtų padidėti"
Valentinas PETKŪNAS, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius
Paraiškų teikimo tendencijos praėjusių metų viduryje rodė, kad ambicingas mūsų planas per savaitę į programą įtraukti po penkis naujus daugiabučius buvo visiškai realus. Tačiau prognozuojama antroji ekonominio sunkmečio banga, taip pat SNORO banko griūtis atšaldė gyventojų norus. Todėl praėjusius metus teko baigti su neblogu, tačiau optimistiškiausių mūsų prognozių nepasiekusiu rezultatu. Lūkuriavimui turėjo įtakos ir įstatymo pakeitimai, kurie turėjo suvaldyti šilumos kainų kilimą. Žmonės tikėjosi, kad sąskaitos už šildymą sumažės, todėl renovacijos planus buvo linkę atidėti ateičiai. Dabar, kai paaiškėjo, kad kainos ne tik ne sumažėjo, bet kai kur net ir išaugo, dėmesys renovacijai turėtų gerokai padidėti.
Aktyviausiai namai renovuojami sėkmės regionuose - ten, kur noras atnaujinti būstą gyvais pavyzdžiais perduodamas iš kaimynų kaimynams. Teigiamą impulsą galėtų suteikti ir aktyvi visuomenės informavimo kampanija, tačiau dėl teisinių rangovų ginčų ji iki šiol užstrigusi teismuose.
Norint labiau pagyvinti daugiabučių modernizavimą planuojamos permainos ir pačioje agentūroje. Siekiame, kad darbuotojai ne lauktų, kol kas nors ateis ir pasakys, kad nori atnaujinti savo namą, o taptų aktyviais renovacijos programos dalyviais. Ieškome sprendimų, kurie leistų dirbti lanksčiau, greičiau ir efektyviau tiek konsultuojant žmones, tiek tvarkant dokumentus, tiek prižiūrint, kaip vykdomi darbai. Vienas iš tokių sprendimų jau įgyvendintas - pernai agentūroje įkurto Kokybės kontrolės skyriaus specialistai ne tik konsultuoja, bet ir tikrina atliekamų darbų kokybę vietoje. Reaguojama į kiekvieną signalą, turima veiksmingų poveikio priemonių prieš galimus piktnaudžiavimus.
Neefektyviausiai šilumą gruodį Klaipėdoje naudoję namai
Adresas KWh/kv. m
Didžioji vandens g. 21 31,9011
Vytauto g. 19 31,3346
J. Karoso g. 10 31,2832
Minijos g. 3 30,1675
J. Zauerveino g. 10 29,9704
Pušyno g. 29 29,8265
I. Kanto g. 8 29,2904
Puodžių g. 22 29,2209
Skaičiai
Klaipėdoje gruodį daugiabučių namų šilumos sunaudojimo vidurkis siekė 15,12 KWh/kv. m (4 Lt/kv. m)
Visiškai renovuotų namų vidurkis - 6,65 kWh/kv. m (1,76 Lt/kv. m)
Naujos statybos namų vidurkis - 8,42 kWh/kv. m (2,23 Lt/kv. m)
Gruodžio šilumos suvartojimo ir kainų pavyzdžiai
Naujos statybos namai
Dragūnų g. 18 (4,52 kWh/kv. m ir 1,21 Lt/kv. m)
Taikos pr. 144 (5,15 kWh/kv. m ir 1,38 Lt/kv. m)
Varpų g. 4 (6,91 kWh/kv. m ir 1,85 Lt/kv. m)
Visiškai renovuoti namai
I. Simonaitytės g. 3 (4,13 kWh/kv. m ir 1,11 Lt/kv. m)
Statybininkų pr. 19 (4,87 kWh/kv. m ir 1,31 Lt/kv. m)
Gedminų g. 6 (5,33 kWh/kv. m ir 1,43 kv. m)
Nerenovuoti namai:
Kauno g. 13 (11,52 kWh/kv. m ir 3,09 Lt/kv. m)
Dzūkų g. 6 (17,69 kWh/kv. m ir 4,75 Lt/kv. m)
Taikos pr. 9 (23,74 kWh/kv. m ir 6,37 Lt/kv. m)
Daugiabučio Pilies g. 5 duomenys
Mėnuo Šildymas (kWh) Sąskaita (Lt)
Gruodis 51 328 10 984
Sausis 40 678 8 705
Vasaris 44 573 9 538
Kovas 32 534 6 962
Balandis 12 030 2 670
Spalis 6 145 1 516
Lapkritis 15 387 4 151
Gruodis 26 190 7 029
Iš viso 228 869 51 555
Daugiabučio Pilies g. 3 duomenys
Mėnuo Šildymas (kWh) Sąskaita (Lt)
Gruodis 72 948 15 611
Sausis 61 833 13 232
Vasaris 70 175 15 017
Kovas 64 742 13 854
Balandis 28 440 6 313
Spalis 9 729 2 400
Lapkritis 34 048 9 186
Gruodis 44 781 12 019
Iš viso 386 700 87 632
Daugiabučio Debreceno g. 38 duomenys
Mėnuo Š ildymas (kWh) Sąskaita (Lt)
Gruodis 44 243 9 468
Sausis 35 418 7 579
Vasaris 35 396 7 574
Kovas 26 440 5 658
Balandis 15 483 3 437
Spalis 5 834 1 439
Lapkritis 14 784 3 988
Gruodis 20 318 5 435
Iš viso 197 919 44 578
Daugiabučio Debreceno g. 32 duomenys
Mėnuo Šildymas (kWh) Sąskaita (Lt)
Gruodis 83 653 17 901
Sausis 67 233 14 388
Vasaris 70 545 15 096
Kovas 68 551 14 670
Balandis 39 605 8 792
Spalis 10 775 2 658
Lapkritis 40 619 10 959
Gruodis 49 768 13 357
Iš viso 430 752 97 771
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą