Šilumos ūkio įstatymo pataisos - meškos paslauga gyventojams

Šilumos ūkio įstatymo pataisomis buvo siekiama išskaidyti šilumos tiekimo monopolijas, tačiau buvo padaryta meškos paslauga daugiabučių namų gyventojams, mano Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis ir siūlo galimas išeitis iš susidariusios situacijos.

"Valdžia pradėjo stogo remontą išardžiusi pamatus. Neseniai pakeistos Šilumos ūkio įstatymo nuostatos, kuriomis buvo siekiama suardyti monopolį, iš tikrųjų padarė meškos paslaugą daugiabučių namų gyventojams. Žmonės nežino, ką jie gali daryti su name esančiais šilumos punktais. Kas už ką atsakingas, informacijos trūksta ir namo administratoriams, šilumos punktų prižiūrėtojams. Valdžia priėmė įstatymą, tačiau nesukūrė tvarkos, kaip jį vykdyti ir nepaskirstė pareigų bei atsakomybių", - sakė jis.

J. Antanaičio teigimu, 2011 m. rugsėjo 29 d. priimtos Prezidentūros parengtos Šilumos ūkio įstatymo pataisos sugriovė iki šiol vyravusią ekonominio reguliavimo sistemą, kuri užtikrino, kad gyventojai moka diferencijuotą šilumos ir karšto vandens kainą - įsigiję savo lėšomis šilumos punktus, mokėjo 2,02 ct/kWh mažesnę šilumos kainą, palyginus su vartotojais, kuriems šilumos punktus įrengė šilumos tiekėjas. Tokia sistema skatino gyventojus išsipirkti šilumos punktus ir mokėti už šilumą pigiau.

J. Antanaitis pabrėžia, kad dabar turime "nenormalią padėtį", nes Energetikos ministerija problemos sprendimą mato prievartiniame įpareigojime daugiabučių namų patalpų savininkams išsipirkti savo individualius šilumos punktus iš dabartinių jų savininkų - šilumos ir karšto vandens tiekėjų. Tokiu būdu gyventojai tiesiogiai, ne per šilumos kainą, grąžintų tiekėjui jo investicijas į individualių šilumos punktų įrengimą.

"Kai buvo nuspręsta atimti iš šilumos tiekėjų šilumos punktus ir perduoti juos gyventojams, niekas neatkreipė dėmesio, kad aš net dovanos, kurią man duoda kažkas, galiu atsisakyti, nes ji galbūt man nereikalinga, o tuo labiau yra pažeidžiama mano teisė į daiktą. Paimk ir valdyk - o kas bus, jei gyventojai nesutiks?", - klausė jis.

Priėmus Šilumos ūkio įstatymo pataisas daugiabučių namo butų ir kitų patalpų savininkai įgijo teisę naudoti ir iš dalies valdyti namo šilumos punkto įrenginius, tačiau visos nuosavybės teisės į juos negavo.

"Vakar mes gavome vienos iš bendrovių raštą, kurį parašė Energetikos ministerija, kur pripažino, kad mazgo atėmimas iš šilumos tiekėjo ir jo perdavimas valdyti butų savininkams automatiškai nesuteikia nuosavybės teisių buto savininkams. Tam, kad jos atsirastų, reikalingas šimtaprocentinis visų butų savininkų sutikimas", - pabrėždamas, kad visi gyventojai su nauja tvarka nesutiks, teigė J. Antanaitis.

Pagal naująjį įstatymą gyventojai gali pasirinkti savo namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją, kuris eksploatuotų namo šilumos mazgo įrenginius, bei pavesti jam reguliuoti jų darbą laikantis nustatytų patalpų mikroklimato normų. Šiuo įstatymo pakeitimu nuo šilumos tiekėjo buvo nuimta atsakomybė už jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų šilumos punktų įrenginių eksploatavimą.

"Dabar mes atėmėme galimybę šilumos tiekėjui reguliuoti, prižiūrėti, bet neatėmėme jam prievolės į butą tiekti tokią šilumą, kad bute būtų ne mažiau kaip 18 laipsnių. Bet jis to praktiškai padaryti negali - valdymas yra perduotas bendrijoms. Vienos bendrijos gal gerai ir teisingai tvarkosi, kitos - taupo gyventojų sąskaita, sumažindamos temperatūrą iki 14-15 laipsnių, o taip yra pažeidžiami teisės aktai ir normos. O už tai turi atsakyti šilumos tiekėjas, bet šilumos tiekėjas, patiekęs picą į namus pro duris, toliau nebekontroliuoja, kaip einasi", - aiškino J. Antanaitis.

Jo teigimu, po Šilumos ūkio įstatymo pataisų jos kaina sumažėjo 2,02 ct/kWh, nes gyventojams nebeįskaičiuojami kaštai už šilumos mazgų įrenginių priežiūrą, remontą ir nusidėvėjimo sąnaudas. Taigi įgiję kai kurias nuosavybės teises į šilumos mazgo įrangą, patalpų savininkai negali savo nuožiūra jos modernizuoti, atsisakyti, įsirengiant name dujinį šildymą, ar naudoti esamą nuotolinę duomenų nuskaitymo, perdavimo ir šilumos punkto įrenginių valdymo sistemą, tačiau šilumos ir karšto vandens tiekėjas nuskaityti apskaitos prietaisų duomenis nuotoliniu būdu gali - tik neturi teisės tokiu būdu daryti įtaką šilumos punkto įrenginių darbui.

Pasak J. Antanaičio, susidariusioje situacijoje liko vienintelis kelias - informuoti gyventojus, kokios galimos alternatyvos ir jų teigiamos bei neigiamos pasekmės laukia vienu ar kitu atveju.

"Šiandien mes matome keturias galimybes ir išanalizavome jų privalumus bei trūkumus", - penktadienį žurnalistams sakė jis.

Pirmasis J. Antanaičio siūlymas patalpų savininkams - AB "Vilniaus šilumos tinklai" priklausančius įrenginius įsigyti tiesiogiai grąžinus šilumos tiekėjui jo investicijas į individualių šilumos punktų įrengimą. Tai būtų galima padaryti išsipirkus šilumos mazgą pagal įrenginių likutinę vertę pirkimo-pardavimo išsimokėtinai arba nuomos-pardavimo sutartimi. Tokiu būdu patalpų savininkai tampa šilumos punkto bendrasavininkiais ir gali patys pasirinkti jo prižiūrėtoją.

"Mes siūlome, kad tuose teisės aktuose atsirastų galimybė žmonėms, jeigu jie nori ir tai jiems yra ekonomiškai pagrįsta, leisti išsipirkti už likutinę vertę šitą mazgą. Antras variantas leisti nusipirkti išsimokėtinai, sakysime, per penkerius metus", - aiškino Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas.

Vis dėlto jis pripažįsta, kad šis pasirinkimas turi trūkumų: šilumos tiekėjai jau nevykdytų šilumos mazgų įrenginių remonto funkcijos, o patalpų savininkai ir pasirinkti prižiūrėtojai daugeliu atvejų dar nebūtų tam pasirengę, be to, šilumos tiekimas tokiems namams taptų nepatikimas ir nesaugus. Būtų sugriauta ir daug investicijų pareikalavusi pastatų šilumos punktų nuotolinio valdymo sistema, leidžianti sujungti į vieningą automatizuotą sistemą šilumos gamybą, perdavimą ir skirstymą.

Antru variantu J. Antanaitis įvardija galimybę patalpų savininkams šilumos mazgą įgyti neatlygintinai arba nusiperkant jo įrangą už 1 litą.

"Iš tikrųjų visi šitie šilumos mazgai yra Vilniaus gyventojų nuosavybė, nes jie yra įrengti "Vilniaus šilumos tinklų". Todėl, jei Vilniaus ar kokia kita savivaldybė, yra pajėgi šilumos tiekėjui už jo investicijas sumokėti 100 mln. litų kaip Vilniuje, tai gali atiduoti, padovanoti žmonėms arba atiduoti už 1 litą", - sakė jis.

Šiuo atveju, pasak J. Antanaičio, daugumos namų patalpų savininkai neatlygintinai įsigytų 25-35 tūkst. litų vertės turtą, be to, patys pasirinktų šilumos punkto prižiūrėtoją. Tiesa, šios alternatyvos trūkumai tokie pat kaip pirmojo varianto, o ir gyventojai, įsirengę individualius šilumos mazgus savo lėšomis, atsidurtų nelygiateisėje padėtyje, nes jie įrangos neatlygintinai negautų.

"Atiduodant, parduodant už 1 litą ar kitaip dovanojant buto savininkams, aišku, kalbant apie tai, kad jie sutinka priimti, gaunasi socialinė nelygybė, nes Vilniuje apie 750-800 šilumos mazgų yra buto savininkai išsipirkę už savo lėšas, pasiimdami Europos Sąjungos lėšas pagal energijos taupymo programą", - aiškino J. Antanaitis.

Kaip dar vieną pasirinkimą, J. Antanaitis įvardija galimybę šilumos tiekėjams išpirkti individualius šilumos mazgus iš tų gyventojų, kurie juos įsirengė savo lėšomis, ir atlikti visų daugiabučių namų šilumos mazgų priežiūrą. Tokiu atveju jie būtų šilumos tiekėjo nuosavybė, todėl būtų prižiūrimi kvalifikuoto specialisto, tiekimas būtų saugus ir patikimas, o visas kainas nustatytų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tačiau šilumos kaina padidėtų maždaug 2 ct/kWh - tai būtų pagrįstas jos pakilimas dėl tiekėjo patiriamų sąnaudų už šilumos mazgų eksploatavimą, remontą ir investicijas į juos.

"Kada viskas yra vienose rankose ir šiluma tiekiama iki įvado, tuomet šilumos tiekėjas tokių agregatų gali turėti tūkstantį, ir jeigu jie sugenda, jis tuoj pat juos sutvarko. Vadinasi, man visiškai galvos žiemą neskauda - neduok, Dieve, kas suges, kas tada bus?", - teigiamas galimo varianto pasekmes pabrėžė jis.

Paskutine alternatyva jis įvardijo tvarkos, kokia buvo prieš priimant Šilumos ūkio pataisas, grąžinimą.

"Reikia nedelsiant grąžinti į pirminę padėtį, kuri buvo iki lapkričio 1 dienos", - pabrėžė jis.

Šiuo atveju, teisiniu reglamentavimu reikėtų užtikrinti, kad teisę reguliuoti temperatūrinius režimus daugiabučiuose namuose turėtų tik bendrijos atstovas, bei sąsajų tarp šilumos tiekėjo ir prižiūrėtojų nebuvimą. Be to, nereiktų pamiršti, kad, nusprendę neperimti nuosavybės teisių į šilumos punktą, patalpų savininkai gali naudotis tuo, kad šilumos tiekėjas yra atsakingas už įrenginių techninę būklę.

"Pagal esamą situaciją, manyčiau, kad pats geriausias būdas būtų grąžinti viską, kaip buvo iki lapkričio 1 dienos, tačiau pakeisti Civilinio kodekso nuostatą, kad šilumos tiekėjas tiekia šilumą iki įvado, ir tada nereikia nei rankos jam laužyti, nei sakyti, kai jis kažką pripūtė, nes mes toliau patys tvarkomės (...) Man, kaip vartotojui, geriau, kad šitą visą agregatą tvarkytų specialistas, tačiau pačio valdymo, sistemos, kad be manęs negalėtų niekas pakeisti", - savo prioritetus išsakė Būsto rūmų prezidentas J. Antanaitis.