Pasak Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos nario, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomojo direktoriaus Kęstučio Kupšio, minėtas skolinimo platformų sektorius kol kas nedidelis, kalbama apie milijonus eurų, todėl labai svarbu, kad augantis sektorius atitiktų įstatymuose įtvirtintus reikalavimus. „Kai kurie tarpusavio skolinimo operatoriai atlieka finansines operacijas nesilaikydami Lietuvoje nustatytų įstatymų, juk svarbu užtikrinti visišką saugumą vartotojų lėšų, kurios į tokias platformas investuotos. Tačiau gali atsitikti taip, kad kuriai nors iš šių skolinimo platformų bankrutavus vartotojų saugumas nebus užtikrintas“, - aiškino K.Kupšys.
Minėto tyrimų metu fiksuota nemažai pažeidimų. K.Kupšys pasakojo, kad štai viena bendrovė savo finansines operacijas atlieka per vieną banko depozitinę įmonės sąskaitą, tokia sąskaita įmonės bankroto atveju nebūtų pripažįstama kaip investuotojo nuosavybė, tai būtų įmonės nuosavybė.
K.Kupšys atkreipė dėmesį, kad yra skolintojų, kurie klientus, norinčius pasiimti vartojimo paskolą, ragina įkeisti nekilnojamąjį turtą, nors nekilnojamasis turtas gali būti įkeičiamas tada, kai siekiama būsto paskolos. Kas būtų, jei asmuo pasiimtų vartojamąją paskolą ir užstatytų vienintelį savo būstą, ar klientui tapus nemokiam jo ateitų iškeldinti antstoliai? „Taip, nes viskas formuojama per notarą, viskas civilinių santykių kontekste. Tai realiai net nėra vartojimo paskola, neturėtų per šias platformas tos paskolos būti reklamuojamos. Kaip nutiks, jei asmuo neišmokės paskolos? Ogi turėsime eilinę bėdą“, - aiškino K.Kupšys.
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius akcentavo esąs didelis tokių skolinimo platformų šalininkas ir išreiškė viltį, kad šis sektorius pagaliau bus sukontroliuotas bei skaidrus. „Kuo daugiau bus skolinančių ir besiskolinančių, tuo mažesnė bus tarpusavio paslaugų kaina. Taigi atsiras labai rimtas konkurentas bankams. Tebeturime nemažą bankų dominavimą, bankai laiko viską savo letenose, o jos nėra švelnios, - kalbėjo K.Kupšys. - Reikia skolinimo platformų sektorių sutvarkyti esant pradinei stadijai, kad jam išaugus turėtume rimtą, skaidrią priemonę kaip alternatyvą bankams.“
Platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Vartojimo kredito įstatymas, veiklą prižiūri Lietuvos bankas.
Lietuvos banko priežiūros tarnyba akcentuoja, kad nepaisant to, jog iki 2016 metų vasario Lietuvoje veikiančios platformos neturėjo specifinio teisinio reglamentavimo, Lietuvos banko reikalavimu pradėjusios veiklą visos platformas valdančios bendrovės buvo įrašytos į vartojimo kredito davėjų sąrašą ir tokiu būdu užtikrinama, kad jos laikysis Vartojimo kredito įstatymo nuostatų.
„Dviejų platformų operatoriai jau yra įrašyti į šį sąrašą, o kitų trijų platformų operatoriai yra kreipęsi dėl įrašymo į minėtą sąrašą“, - informavo Lietuvos banko atstovas Mindaugas Milieška.
Bronius BRADAUSKAS, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas:
Negirdėjau, kad kas nors būtų nukentėjęs nuo tarpusavio skolinimo bendrovių. Yra įstatymas, kuriame numatyti tarpusavio skolinimo reikalai, ir manau, kad viskas stos į savo vėžes. Įstatymų reikia laikytis. Lietuvos bankas turi kontroliuoti viską, jeigu įmonės vykdo veiklą, tai jos turi įsirašyti į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą.
Skolinimosi platformos kaip alternatyva bankams yra gerai. O dėl bankų - šiuo metu esu sunerimęs, kad apie 50 milijardų litais Lietuvos žmonių pinigų guli ir bankai nemoka procentų jiems, dargi paima už sąskaitų tvarkymą. Matau tą galimybę per valstybinius projektus, išleisti obligacijas ir taip įdarbinti Lietuvos žmonių pinigus. Jie gautų bent 1 proc. palūkanų, tai būtų irgi paspirtis.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą