Finansų ministerijos valdoma įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, didžiąja dalimi valstybės lėšomis kompensavusi gyventojams apie 5 mlrd. litų draudžiamųjų indėlių, laikytų žlugusiuose „Snoro“, Ūkio bankuose ir kredito unijose, milijonus pasirengusi išleisti teisiniams ginčams su gyvenimo santaupas praradusiais bankų klientais. Tačiau Valstybės kontrolė nustatė, jog žmonės į bankų pinkles nebūtų pakliuvę, jei minėta įmonė pati būtų geriau prižiūrėjusi, kad šie teiktų klientams išsamią informaciją.
Pažeidimų rado, bet nebaudė
Pareiga informuoti indėlininkus ir investuotojus apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą pavesta draudėjams - bankams, kredito unijoms ir kitoms investicines paslaugas teikiančioms įmonėms, o „Indėlių ir investicijų draudimas“ tikrina, kaip ši informacija yra teikiama.
 |
| MĮSLĖ. Finansų ministerija per dvi dienas nesugebėjo paaiškinti, kodėl jokios gamybos nevystančios ir net viešųjų paslaugų neteikiančios valstybės įmonės vadovės Aurelijos Mažintienės atlyginimas didesnis nei paties finansų ministro |
Valstybės kontrolės teigimu, informacija apie investavimo riziką turi trūkumų. Nuo 2010 iki 2013 m. spalio „Indėlių ir investicijų draudimas“ 52 kartus tikrino, kaip draudėjai informuoja indėlininkus ir investuotojus apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą. Iš jų 21 patikrinimo metu (40 proc.) buvo nustatyti įvairūs neatitikimai, tačiau nė vienas draudėjas nebuvo įspėtas, nes esą nustatytus trūkumus pašalino geranoriškai.
Tačiau po „Snoro“ banko griūties pasipylę šimtai apgautų šio banko indėlių sertifikatus ar obligacijas įsigijusių klientų skundų teismams rodo priešingai. Tokių bylų 2013 m. buvo net 366.
Nė piršto nejudino 12 metų
„Nustatėme, kad teisės aktuose nėra reglamentuota, kokiais būdais, forma ir priemonėmis draudėjai turi informuoti indėlininkus ir investuotojus apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą. Todėl įmonė ne visuomet užtikrina, kad draudėjai aiškiai ir suprantamai informuotų gyventojus. Kita vertus, dėl teisinio reguliavimo trūkumų ne visada galima nustatyti, ar informuojama tinkamai“, - teigia valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Kodėl sistema neveikia? Pasirodo, pareiga informuoti klientus apie siūlomų indėlių ir investicijų draudimą įstatyme nustatyta prieš 12 metų, tačiau Finansų ministerija iki šiol dėjosi nematanti, kad teisės aktai nenurodo, kokiais būdais, priemonėmis ir forma draudėjai turi informuoti indėlininkus ir investuotojus. Kol tokių reikalavimų nėra, tikrintojai gali teisintis nežinoję, ką tikrinti.
Alga didesnė už ministrų
Valstybės auditoriams neprasprūdo ir per keletą metų nuo 10 iki 19 etatų išaugęs „Indėlių ir investicijų draudimo“ darbuotojų skaičius, ir daugiau nei dvigubai padidėjusios jų išlaikymo sąnaudos, nors pastaruoju metu įmonei jokių naujų funkcijų nebuvo numatyta. Šiemet įmonei išlaikyti darbuotojus kainuos apie 1,5 mln. litų.
Jai vadovauti po „Snoro“ banko nacionalizavimo ir bankroto bylos iškėlimo buvo paskirta Aurelija Mažintienė, o nuo 2012 m. III ketvirčio administracijos atlyginimų kintamoji dalis išaugo dvigubai. Pernai gruodį A.Mažintienė, kuri kartu yra ir bankrutavusio „Snoro“ banko kreditorių komiteto pirmininkė, uždirbo vidutiniškai 9114 litų (prieš mokesčius) - 120 litų daugiau už patį finansų ministrą ir 2579 litais daugiau už valstybės kontrolierę.
„Snoras“ netikrintas 2 metus
Finansų ministerija „Respubliką“ tikino, esą šiuo metu laukiama ES direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų naujos redakcijos, kurioje numatoma ir detalesnė indėlininkų informavimo tvarka.
„Siekiant išvengti daugkartinių įstatymo pakeitimų, įstatymo nuostatų, susijusių su indėlininkų ir investuotojų informavimo tvarka, peržiūra turėtų būti derinama su procesais, vykstančiais ES lygmeniu“, - teigiama Finansų ministerijos atsakyme.
Savo ruožtu „Indėlių ir investicijų draudimas“ pripažino, kad iš visų jos 102 tikrintinų draudėjų „Snoro“ bankas paskutinį kartą buvo tikrintas 2009 m. spalį.
„Šiuo metu vyksta teisminiai ginčai ir jie nėra pasibaigę, todėl nėra pagrindo viešai teigti, kad „Snoro“ ar Ūkio banko klientai buvo ar yra apgauti, - teigia įmonės Veiklos organizavimo skyriaus vadovė Valdonė Ugianskienė. - Be to, draudimo įmonė ne kovoja su klientais, o siekia apginti indėlių garantijų sistemą nuo nepagrįstų reikalavimų, jei turi duomenų, kad reikalavimai nepagrįsti ir neteisėti“, - aiškino įmonės atstovė.
Šiems darbams atlikti samdomos profesionalios advokatų kontoros. Užpernai sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų ginčuose, susijusiuose su „Snoro“ banko bankrotu numatė beveik milijoną litų, šiemet vasarį sudaryta nauja daugiau kaip 1,376 mln. vertės sutartis. Dėl Ūkio banko bankroto reikalingų teisinių paslaugų nuspręsta pirkti trejiems metams už daugiau nei milijoną litų.
Bronislovas GENZELIS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, filosofas, 80-metis, kurio žmona buvo įkalbėta „įdarbinti“ 35 tūkst. litų santaupas į „Snoro“ obligacijas:
Tas žmonių apgavimas, manau, buvo sąmoningas, tik aš įrodymų neturiu. Ir į teismus mes nesikreipėme. Nebepasitikiu šia mūsų valstybine sistema, nes ji dirba bankams. Daugelyje šalių yra valstybiniai komerciniai bankai, o pas mus per laukinę privatizaciją viskas buvo parduota užsieniečiams arba tiesiog atiduota, ir dabar jie už tarnystę gauna didžiulius pinigus ir daro, ką ponai liepia. Net Valstybės kontrolė, žiūrėkit, kiek laiko tylėjo. O kodėl?
Mano supratimu, šioje istorijoje daug kas turėtų būti traukiamas atsakomybėn. Pirmiausia atsakomybę turi jausti tas, kas paskyrė dabartinį Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską. Aš, pavyzdžiui, negalėčiau vadovauti chemijos įmonei, o čia Lietuvos bankui vadovauti paskirtas advokatas. Nenuostabu, kad iš bankų bankrotų advokatų gildija dabar daugiausiai ir pelnosi. Bet jis buvo prezidentės komandoje, o dabar nauji rinkimai ir tai psichologiškai trukdo, nes kai kuriems žmonėms gali pasirodyti, kad čia akcija prieš prezidentę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą