Mat, skirtingai nei sostinėje, uostamiestyje iki šiol stagnuoja modernių verslo centrų rinka, ant rankų pirštų galima suskaičiuoti ir mieste įgyvendinamus naujų daugiabučių namų statybos projektus. Tiesa, Klaipėdoje vėl kaip ant mielių pradeda dygti nauji nedideli prekybos centrai.
Visgi, vienu pagrindiniu uostamiesčio statybų verslo varikliu, realu, ir artimiausiu metu išliks ženklių investicijų į naują infrastruktūrą pastaraisiais metais sulaukiantis uostas bei Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ).
Pavyzdžiui, vien pernai į uosto krantinių statybą ir rekonstrukciją Uosto direkcija investavo beveik 57 mln. litų, planuojamos investicijos šiemet - beveik 27 mln. litų. Vienas po kito šiemet oficialiai atidaromi ir nauji uosto krovos terminalai - Centrinis Klaipėdos terminalas, Klaipėdos jūrų krovos kompanijos (KLASCO) birių trąšų krovos komplekso nauja dalis ir kt.
Klaipėdos LEZ šiuo metu statybos darbus jau vykdo keturi nauji investuotojai. Dar kelias naujas įmones čia ketinama pradėti statyti artimiausiu metu.
6 nauji daugiabučiai
"Inreal" grupės ir advokatų kontoros "Raidla Lejins &Norcous" parengtoje Lietuvos ekonomikos ir nekilnojamojo turto (NT) rinkos apžvalgoje teigiama, kad per pirmąjį šių metų pusmetį didžiausiuose Lietuvos miestuose, t. y. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, pradėti įgyvendinti 46 daugiabučių projektai. Juose pasiūlyta beveik 2,9 tūkst. naujų butų, o tai apie 2,7 karto daugiau, nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Visgi, didžiausia naujų butų dalis, apie 80 proc., rinkai buvo pasiūlyta sostinėje.
Klaipėdos butų rinka, minėtos apžvalgos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį pasipildė 6 naujais daugiabučių projektais, arba 220 naujų butų. Lyginant su analogišku laikotarpiu pernai, naujų būtų pasiūla uostamiestyje išaugo apie 13 proc.
Beje, "Registrų centro" duomenimis, šių metų sausį-birželį Klaipėdoje iš viso sudaryta beveik 1,6 tūkst. butų pirkimo-pardavimo sandorių, o tai 34 proc. daugiau nei per sausį-birželį pernai. Sandorių skaičius pirminėje butų rinkoje (t. y. naujos statybos būsto), lyginant šių ir praėjusių metų pirmuosius pusmečius, išaugo apie 68 proc. bei bendrai uostamiestyje šiemet parduota apie 160 naujų butų.
Neparduotų naujos statybos butų skaičius Klaipėdoje per pusmetį išaugo apie 10 proc., iki maždaug 740. Jau pastatytuose namuose esančių neparduotų butų lygis beveik nepakito, o štai dar nebaigtuose statyti daugiabučiuose neparduotų butų skaičius padaugėjo beveik dvigubai.
Kainos kiek išaugo
Atliktos Lietuvos ekonomikos ir NT rinkos apžvalgos duomenimis, uostamiestyje, kaip ir sostinėje bei Kaune, pagal pardavimus populiariausi išliko ekonominės klasės nauji butai ir sudarė apie 64 proc. visų per pusmetį įvykusių sandorių. Vidutinės klasės butams tekusi dalis - 33 proc., o prestižinės - 3 proc.
Teigiama, kad nuo metų pradžios naujos statybos butų vidutinė kaina Klaipėdoje išaugo 1,9 proc. bei siekė 4280 Lt už kvadratinį metrą. Labiausiai, 5 proc., pabrango ekonominės klasės butai bei jų vieno kvadratinio metro kaina metų viduryje vidutiniškai siekė apie 3970 Lt.
Šiemet gerokai išaugo užregistruotų individualių namų pirkimo-pardavimo sandorių skaičius. "Registrų centro" duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį uostamiesčio ribose parduoti 77 individualūs namai, rajone - 274. Lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, individualių namų atitinkamai parduota beveik 34 proc. ir kiek daugiau nei 41 proc. daugiau.
Stato prekybos centrus
Minėtoje apžvalgoje teigiama, kad augantis vidaus vartojimas bei minimalus laisvo ploto skaičius investuotojus tiek Klaipėdoje, tiek ir kituose šalies didžiosiose miestuose skatina vis aktyviau investuoti į naujų prekybos centrų projektus.
Šiemet Šiaurės pr. duris jau atvėrė naujas, beveik 6.2 tūkst. kv. metrų ploto prekybos centras "Luizė". "Inreal" duomenimis, čia liko neišnuomota tik kiek mažiau nei 10 proc. laisvo prekybinio ploto.
Skaičiuojama, kad bendrai šiuo metu uostamiestyje veikiančiuose prekybos centruose esantis laisvas neišnuomotas plotas siekia tik apie 0,2 proc. viso bendro prekybinio ploto.
NT specialistų duomenimis, investuotojams įgyvendinus šiuo metu planuojamus ar jau pradėtus naujų prekybos centrų statybų projektus, iki kitų metų pabaigos Klaipėdoje bus pasiūlyta apie 25 tūkst. kv. metrų naujo mažmeniniai prekybai skirto ploto.
Pavyzdžiui, šiuo metu nedidelis, beveik 2 tūkst. kv. metrų ploto prekybos centras jau statomas Vingio g., šalia Bandužių prekybos centro. Naujas, beveik 4 tūkst. kv metrų ploto prekybos centras galimai artimiausiu metu išdygs Jūrininkų pr. Prekybos bei komercinių patalpų kompleksu netrukus virs ir šiuo metu jau rekonstruojamas buvęs "Vaivos" kinoteatras Herkaus Manto g.
Nuoma brangsta
Menka laisvų patalpų pasiūla, NT specialistų teigimu, prekybos centrų valdytojams leidžia neženkliai didinti nuomos kainas naujai ateinantiems nuomininkams. Manoma, kad panašios tendencijos išliks ir artimiausiu metu.
Beje, bendrovės "Ober-Haus" duomenimis, neslūgstantis susidomėjimas atskiromis prekybinėmis patalpomis bei gan sparčiai mažėjantis tokių laisvų patalpų kiekis didina jų nuomos kainas ir pagrindinėse didmiesčių prekybinėse gatvėse.
"Ober-Haus" skaičiuoja, kad per antrąjį šių metų ketvirtį Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje jos ūgtelėjo 5-7 proc. Šiuo metu vidutinio dydžio (apie 100-300 kv. metrų) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse siekia apie 55-140 Lt už kv. metrą, Kaune - 35-65 Lt už kv. metrą, Klaipėdoje - 30-45 Lt už kv. metrą.
Stagnacija
O štai Klaipėdos verslo centrų segmentas, NT specialistų vertinimu, dėl santykinai didelių nuomos kainų bei aukštos vakansijos, stagnuoja.
Kaip teigiama atliktoje Lietuvos ekonomikos ir NT rinkos apžvalgoje, skirtingai nei Vilniuje ir Kaune, uostamiestyje nėra didelio biurų poreikio aukštos klasės moderniuose verslo centruose. Viena to priežasčių - miesto specifika. Daugelis Klaipėdoje veikiančių įmonių ar jų padalinių čia vykdo tik su jūrine logistika susijusią veiklą, o valdymo ir administraciniai centrai dažnai perkeliami į kitus šalies didžiuosius miestus.
Taip pat modernių verslo centrų rinkos stagnacija aiškinama ir santykinai aukštomis tokių biurų nuomos kainomis, o šiandien esanti didelė jų pasiūla neskatina naujų investicijų į šį segmentą. Minėtos apžvalgos duomenimis, šiuo metu Klaipėdoje esančiuose moderniuose verslo centruose neužimta beveik 12 proc. patalpų.
Tai, kad iš visų didžiųjų Lietuvos miestų Klaipėdoje esama daugiausia laisvų patalpų moderniuose verslo centruose, teigia ir "Ober-Haus". Tiesa, pažymima, kad fiksuojamas ir tokio laisvo ploto rinkoje mažėjimas.
"Ober-Haus" duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį šis rodiklis smuktelėjo nuo 14,8 proc. iki 14,4 proc. ir bendras laisvų patalpų kiekis Klaipėdos moderniuose verslo centruose sudarė beveik 9.000 kv. metrų.
Beje, per antrąjį šių metų ketvirtį Klaipėdoje vidutiniškai 4-5 proc. ūgtelėjo biurų nuomos kainos. "Ober-Haus" teigimu, šiuo metu už A klasės biuro patalpas uostamiestyje prašoma 30-40 Lt už kv. metrą, o už B klasės - 18-25 Lt už kvadratinį metr.
Komentaras "Tiki rinkos perspektyvomis"
Arnoldas ANTANAVIČIUS, "Inreal" konsultacijų ir analizės departamento vadovas
Klaipėda yra pagrindinis Vakarų Lietuvos miestas ir traukos centras. Šiuo metu uostamiestyje į nekilnojamąjį turtą investuoja ne tik vietiniai gyventojai ar bendrovės, bet sulaukiama nemažai interesantų ir iš aplinkinių miestų. Tiesa, mažesnių miestų gyventojai savo lėšas dažniausiai investuoja į gyvenamosios paskirties turtą. Į solidesnius nekilnojamojo turto objektus daugiausiai investuoja vietiniai gyventojai ar bendrovės, geriau pažįstančios vietos rinką. Investuojantys į Klaipėdos nekilnojamojo turto rinką, tiki jos perspektyvomis, nes tai trečias pagal dydį Lietuvos miestas, kurio demografinė ir ekonominė situacija (gyventojų pokytis, vidutinis atlyginimas ir pan.) yra antroje vietoje po Vilniaus. Daug gyvybės Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkai duoda vietos bei užsienio investicijos, kurias pritraukia uostas bei Klaipėdos laisvoji ekonominė zona.
Informacija
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai Klaipėdos mieste bendrai statybos darbų atlikta už beveik 515,4 mln. litų, užpernai - už kiek daugiau nei 455 mln. litų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą