Laikinų apribojimų valdyti, naudotis ar disponuoti turtu praėjusį mėnesį sumažėjo visuose sektoriuose, išskyrus žemės ūkio.Daugiausiai turto areštų rugpjūčio mėnesį tradiciškai teko didmeninės ir mažmeninės prekybos bei statybos ir nekilnojamojo turto (NT) bendrovėms.
„Turto arešto atvejuįmonei gali pasunkėti atsiskaitymas su kitais kreditoriais. Tai būdinga ne tik smulkesnėms, bet ir apyvartinių lėšų trūkumu pasižyminčioms įmonėms – ypač jei apribojimas pritaikomas sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms. Todėl į verslo partnerių turto areštus derėtų reaguoti:įvertinti areštuoto turto sumą, įmonės pajamas, kredito reitingus. Ypač didele rizika pasižymi įmonės, kurioms turto areštai įregistruoti dėl skolos finansų įstaigoms“, – sako Rasa Maskeliūnienė, kreditoistoriją formuojančio kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito analitikė.
Pasak jos, vertinant pagal juridinę formą, per 2013 m. sausį-rugpjūtį daugiausia turto areštų teko uždarosioms akcinėms bendrovėms (85 proc.) ir individualioms įmonėms (11 proc.). Daugumai įmonių (apie 60 proc.) su turto areštais yra tekę susidurti ir ankstesniais metais.
Daugiausia įmonių turto areštų praėjusį mėnesį įregistruota Vilniaus (41 proc.), Kauno (beveik 20 proc.) ir Klaipėdos (15 proc.) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės (1 proc.), Utenos ir Marijampolės (po 3 proc.) apskrityse.
Išregistruotų turto areštų praėjusį mėnesį buvo 746, o išregistruoto turto suma siekė 130 mln. litų. Palyginti, šiemet išregistruotos turto sumos vidurkis yra 209 mln. litų.
Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba pavienių jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas. Turto areštu siekiama užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą