Suskystintų gamtinių dujų panaudojimo galimybės – Norvegijos patirtis

Suskystintų gamtinių dujų panaudojimo galimybės – Norvegijos patirtis

Kokią naudą Lietuvai, jos gyventojams ir verslininkams duos Klaipėdoje statomas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas? Atsakymą į šį ir daugelį kitų, su SGD susijusių klausimų, bus galima sužinoti šį ketvirtadienį Palangoje įvyksiančiame seminare „SGD verslo galimybės“. Savo patirtimi seminare pasidalins Europoje pagal SGD gamybą pirmaujančios Norvegijos specialistai.

Vykdydama Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją, Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgyvendina SGD terminalo projektą Klaipėdoje. Lietuva laikosi ryžtingos pozicijos stimuliuoti konkurenciją dujų rinkoje, bei įgyvendina III ES energetikos paketą, reikalaujantį atskirti gamtinių dujų perdavimo veiklą nuo tiekimo. Viena svarbiausių gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo galimybių-SGD.

Pasak Energetikos Ministro Arvydo Sekmoko, SGD terminalas yra prioritetinis projektas iš esmės pakeisiantis padėtį Lietuvos dujų sektoriuje. Jo dėka bus sumažinta priklausomybė nuo vienintelio tiekėjo ir sukurta konkurencinga dujų rinka.

Innovation Norway atstovė Lietuvoje, Rita Bogužaitė, pabrėžia, kad Norvegija, per metus patiekianti apie 3 mln. t. SGD, tapo šio sektoriaus flagmanu. Norvegija turi tiek didelius, tiek mažus gamybos telkinius, didelį platinimo tinklą, modernų regioninį ir vietinį parką, leidžiantį dujas teikti krovininiais automobiliais, geležinkelio transportu ir dujotiekiais. Be to, Norvegija savo laivynu SGD gali tiekti į bet kurį pasaulio tašką.

Pasak R. Bogužaitės, bendradarbiaudama su Norvegija Lietuva gali aktyviai išnaudoti SGD teikiamas galimybes ne tik didindama savo energetinį saugumą, bet ir kurdama papildomas galimybes lietuvių verslininkams.

Ateityje SGD potencialas didės dėl šios energetinės kuro rūšies panaudojimo laivyboje. Nuo 2015 m. įsigalios naujasis ES Emisijos kontrolės reglamentavimas dėl leidžiamos laivų taršos. SGD taps vienas iš nedaugelio sprendimų, leisiančių laivų savininkams prisitaikyti prie naujųjų ES reikalavimų.

„15 proc. pasaulio laivais gabenamų krovinių keliauja Baltijos jūra. Per pastarąjį dešimtmetį transportavimo apimtys Baltijos jūra augo 50 proc. ir planuojama, kad iki 2020 m. jos augs dar 65 proc. Todėl galima prognozuoti, kad augs ir SGD varomų laivų skaičius. Augs poreikius renovuoti senus ir statyti naujus laivus, kurti naująją infrastruktūrą. Čia nemažai galimybių atsiras ir Klaipėdos uostui bei Lietuvos įmonėms, kurios galės išnaudoti SGD verslo teikiamą potencialą“, – sako R. Bogužaitė.

Seminarą „SGD verslo galimybės“ organizuoja „Innovation Norway“, Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje, Lietuvos energetikos ministerija ir kompanija „Det Norske Veritas“. Seminare dalyvaus energetikos ministras Arvydas Sekmokas, Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Leif Arne Ulland, Norvegijos SGD ekspertai, „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto atstovai.

 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder