Šiek tiek geriau su tuo pačiu rangovu sprendžiasi problemos dėl autobusuose įrengtų spausdintuvų, turinčių atlikti bilietų aparatų funkcijas.
"Vakarų ekspresas" jau ne kartą rašė, kad iš 18 stotelėse įrengtų informacinių nemažai dalis iš viso nefunkcionuoja, o kitose pateikiamas netikslus autobusų atvykimo laikas.
Neradus kompromiso su rangovu - konsorciumu, sudarytu iš Lietuvoje veikiančios UAB "Atea", lenkų "Sygnyt S.A." ir slovakų "Emtest a.s." - Klaipėdos savivaldybė dar 2011-ųjų lapkritį kreipėsi į teismą, kad jis įpareigotų pašalinti akivaizdžius trūkumus.
Šių metų birželio 20-ąją Klaipėdos apylinkės teismas savo nutartimi patvirtino taikos sutartį, pagal kurią visos šalys pasidalino darbais, kad autobusuose įrengti aparatai būtų "fiskalizuoti ir įregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje". Taip pat sutarta, jog bus sutvarkytos aštuonios neveikiančios švieslentės, o likusios rodys faktinio autobusų judėjimo laiką, kuris nuo realybės negali skirtis daugiau kaip 30 sekundžių.
Taikos sutartyje numatytas terminas jau baigėsi, tačiau pokyčių kol kas dar nematyti.
"Vieną kasos aparatą jau išbandėme, tačiau iškilo kai kurių nenumatytų techninių problemų, kurios sprendžiamos. Be to, kiekvienas autobuse esantis spausdintuvas turi būti atitinkamai užplombuotas, įrengta speciali jungtis, tad šiuos darbus reikia derinti su autobusų grafiku, o visa tai gana ilgai užtrunka", - pasakojo VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" vadovas Gintaras Neniškis.
Kalbėdamas apie situaciją dėl informacinių švieslenčių jis neslėpė, kad ji yra kur kas problematiškesnė.
"Jokių pokyčių į gerąją pusę nėra. Nors taikos sutartyje numatytas terminas jau baigėsi, sutarėme, jog dar palauksime iki spalio 15-osios. Jei niekas nepasikeis, kreipsimės į antstolius, kad jie imtųsi tvarkyti šį reikalą", - sakė G. Neniškis.
Istorija
Valstybės kontrolė dar 2011-ųjų spalį pranešė nustačiusi, kad el. bilieto projektas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje plėtojamas netolygiai ir nenuosekliai.
"Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse elektroninio bilieto sistemų diegimo ir plėtros darbų per septynerius metus taip ir nepavyko baigti. Elektroninio bilieto projektui jau išleista 33,87 milijono litų, iš šios sumos nenaudota įrangos už 2,9 milijono litų. Prognozuojama, kad kaštai dar gali augti iki 41,55 milijono", - tada aiškino valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Klaipėdai išleista dalis siekia apie 2,7 mln. litų.
Konstatuota, kad savivaldybės el. bilieto sistemas kūrė vadovaudamosi savo vizija ir europinių fondų paramos sutarties reikalavimais, tačiau nepakankamai kontroliavo, kaip siekiama galutinių rezultatų, kaip valdoma įranga, kitas informacinis turtas. Nors el. bilieto sistemos turėjo leisti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose naudotis tuo pačiu bilietu, jos taip ir liko nesuderintos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą