Turgaus prekiautojai nežada nusileisti

Ruošiamasi protestuoti

Vyriausybės apsisprendimas nuo gegužės mėnesio dengtose turgavietėse maisto produktais leisti prekiauti tik su kasos aparatais sujudino Radviliškio rajono smulkiuosius verslininkus. Jie vasario 7-ąją ketina uždaryti prekyvietes ir organizuotai vykti į protesto mitingą Vilniuje. Maistininkus žada aktyviai palaikyti ir pramoninių prekių prekiautojai, kirpėjos.

Smulkiųjų verslininkų atstovės Tatjana Raižienė ir Jūratė Liugienė tvirtino: radviliškiečių grupė bus gal apie 100 žmonių.

„Jeigu tylėsime, tai žlugsim. Kasos aparatai tuoj pat sužlugdys apie trečdalį smulkiųjų verslininkų. Jau dabar vyresnio amžiaus prekiautojos žada baigti prekybą sulig ta diena, kai bus įvesti kasos aparatai. Kiti, aišku, mėgins dirbti toliau, bet jiems bus be galo sunku“, — sakė maisto produktais turgavietėse prekiaujanti T. Raižienė.

T. Raižienei suktis versle padeda vyras, J. Liugienei — vyras ir dukra. Abi šeimos smulkųjį verslą „kremta“ beveik 20 metų.

Abiejų moterų tvirtinimu, Vyriausybė pertvarkas pradėjo tikrai ne laiku: tą reikėjo daryti arba prieš kelerius metus, kai prekyba ir maisto produktais, ir pramoninėmis prekėmis sukte sukosi, arba po kelerių metų, kai pagerės ekonominė situacija.

„Bus blogai ir mums, ir pirkėjams“

Radviliškietės verslininkės pasakojo, kad mėsos ir jos gaminių prekyba smuko per pusę, pramoninių prekių apyvarta — dar daugiau.

T. Raižienė lenkė pirštus: kiekvienas Radviliškio halėje dirbantis smulkusis prekiautojas mokesčių kas mėnesį sumoka apie 350 litų. Maždaug tiek esą kainuoja verslo liudijimas, įmokos „Sodrai“, sveikatos draudimas. O kur dar prekybinės vietos nuomos mokestis, kuris sudaro apie 600 litų per mėnesį.

„Už salės nuomą sumokame po 2000 tūkstančius litų per mėnesį, patys važiuojame prekių į Gariūnus, į Lenkiją. Kuras brangsta, o pirkėjų beveik nėra — kaip uždirbti išleistus pinigus?“, — retoriškai klausė J. Liugienė.

Anot T. Raižienės, kasos aparatai tik dar labiau padidins jų išlaidas, nes reikės mokytis jais dirbti, kažkas turės juos prižiūrėti, o ir valdžios žadamos kompensacijos nežinia kada sulauksi. Be to, darbas su kasos aparatu reikalauja didesnės atsakomybės, negalima padaryti klaidos, nes kiekviena klaida gresia baudomis.

Prekių apskaita, pasak verslininkės, ir dabar yra pakankama, prekiautojai esą neslepia ir to, kad daugelis prekių yra atvežama iš Lenkijos, nes jos yra pigesnės. T. Raižienės teigimu, dabar kiekviena prekiautoja daro pirkėjams nuolaidų, neskaičiuoja centų, o dirbant su kasos aparatais tai bus neįmanoma.

„Nejau Vyriausybei blogai, kad mes neiname į Darbo biržą, neprašome kompensacijų?“, — klausė moteris.

KITOKIA NUOMONĖ

„Nematau nė vieno kasos aparatų minuso“

Baisogaloje, Jadvimpolyje, veikiančios Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties direktoriaus Stanislovo Rimkevičiaus nuomonė dėl kasos aparatų yra kardinaliai priešinga.

Vilniuje, Šiauliuose, Baisogaloje, Šeduvoje ir toje pačioje Radviliškio halėje mėsa prekiaujančios įmonės vadovas įsitikinęs, jog kasos aparatai yra būtini, ir niekam neturi būti išimčių.

„Pas mus viskas suskaičiuota. O jeigu norima, kad tikslios apskaitos nebūtų, tai ir bijoma aparatų. Aš asmeniškai nematau nė vieno kasos aparatų minuso“, — sakė S. Rimkevičius.

Direktoriaus nuomone, tikslios apskaitos vengiama dėl to, kad nereikėtų mokėti mokesčių. Anot jo, prekyvietės per mėnesį parduoda prekių už 30— 40 tūkstančių litų, o kadangi nenorima būti PVM mokėtojais, tai ir slapstomasi nuo apskaitos.

„Mes galime lyginti, nes patys turime darbo vietų. O dėl kasos aparatų, tai nereikia jiems jokios ypatingos priežiūros ir papildomų sąnaudų. Nė vienas dar nėra sugedęs. Kad išmoktum jais dirbti, užtenka valandos. Tas, kas parduoda aparatą, pamoko ir kaip juo naudotis. Todėl baikim juokauti ir pradėkim dirbti tvarkingai ir sąžiningai. Suvienodinkim prekybos sąlygas, sąžiningai mokėkim mokesčius, ir nereikės verkti dėl mažų pensijų“, — įsitikinęs Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties vadovas.