Tuščios kišenės marina patriotizmą

Tendencija

Apklausų duomenimis, daugelis pirkėjų mieliau rinktųsi lietuvišką produkciją, tačiau, didžiųjų prekybos centrų darbuotojų teigimu, lemiamas veiksnys vis dėlto yra ne prekės kilmės šalis, o kaina.

Sociologai teigia, kad vartotojai teikia pirmenybę Lietuvoje pagamintiems maisto produktams, stipriesiems alkoholiniams gėrimams, baldams, avalynei bei žaislams.

Lietuviško maisto - daugiausia

Parduotuvių tinklo "Iki" Klaipėdos regiono vadovo Olego Kryžanovskio teigimu, lietuviški maisto produktai sudaro didžiąją dalį tokios produkcijos asortimento. Lentynos tiesiog užverstos šalyje gamintomis dešromis, sūriais, duona ir panašiais produktais. Lydyto ar pelėsių sūrio galima nusipirkti importuoto kad ir iš Prancūzijos, tačiau, pavyzdžiui, varškės sūriai iš šios šalies apskritai net neįvežami.

Pasak O. Kryžanovskio, pirkėjas dažnai net neturi kito pasirinkimo, todėl Lietuvos gamintojų produktus perka nesvarstydamas.

Žinia, esama ir tokių prekių, kurios yra tik įvežamos. Šią kategoriją sudaro egzotiški vaisiai, specifinis kinų ar japonų maistas, elniena ir kita panaši produkcija.

Prekybos tinklo "VP Market" atstovės spaudai Viktorijos Jakubauskaitės teigimu, nors pirkėjai mieliau renkasi vietos gamintojų tiekiamus pieno produktus, mėsos bei duonos gaminius, alų, gaiviuosius gėrimus ir higienos prekes, esama tokių, kurių pasirinkimą lemia skonis ir įpročiai. Kai kurie vartotojai perka užsienines prekes, pagamintas pasaulyje žinomų įmonių ar, pavyzdžiui, renkasi tik iš užsienio atvežtus šviežius pomidorus.

Svarbiausia - kaina

Pasak V. Jakubauskaitės, esant galimybei pirkėjas mielai bando ir iš kitų šalių atvežtas naujienas. Neseniai parduotuvėse pasirodę austriški pieno produktai, kurių galiojimo laikas ir kaina beveik tokie patys, kaip ir analogiškų lietuviškų prekių, lentynose neužsiguli.

"Populiariausias yra varškės kremas su braškėmis. Tai - tradicinis lietuviškas skonis, nes visi produktai su braškėmis yra labai populiarūs", - sakė V. Jakubauskaitė.

Pirkėjo, nors ir dažnai pageidaujančio lietuviškų produktų, pasirinkimą paprastai lemia kaina. Pasak O. Kryžanovskio, tokių vartotojų yra ne mažiau, kaip 50-60 proc.

"Ekonominė situacija žmones verčia taip elgtis. Tendencija, jog lietuviški maisto produktai yra brangesni, gana ryški", - tvirtino pašnekovas pridurdamas, jog didžioji dalis daržovių parduotuvėse - importuotos.

Iš tos pačios rūšies prekių, tiekiamų vietos gamintojų ir užsieniečių, pigesniosios, nors ir nelietuviškos, paklausesnės būna net kelis kartus. Pavyzdžiui, lenkiški obuoliai, kainuojantys maždaug perpus pigiau, nei vietiniai, perkami beveik keturiskart labiau.

Pirkėjų, kurie ieško ekologiško, kokybiško produkto, kuris nėra pigus, kol kas dar nedaug, tačiau, V. Jakubauskaitės teigimu, jų skaičius kasmet po truputį auga.

Gaminama ne viskas

Apklausų duomenimis, matyti savo vaikus, žaidžiančius šalyje gamintais žaislais norėtų šiek tiek daugiau nei pusė šalies gyventojų.

Tačiau V. Jakubauskaitės teigimu, vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ar yra iš ko pasirinkti, norint pirkėjui pasiūlyti gerų prekių už prieinamą kainą. Sąsiuviniai Lietuvoje negaminami, todėl tenka juos importuoti iš Indonezijos, Lenkijos, Rusijos. Pliušiniai žaislai parduotuves pasiekia iš Vokietijos, Lenkijos, Kinijos bei kitų užsienio šalių.

"Galime pasiūlyti ir Lietuvoje pagamintų įvairių mokomųjų žaidimų, skirtų vaikų ugdymui, tačiau jie yra gana brangūs", - sakė pašnekovė.

Giedrė NORVILAITĖ